– Ar žinai, kad sekamiausių žmonių dešimtuke yra tik 3 moterys?
– Tikėtina, kad aš esu trečia, o pirmą ir antrą vietas turėtų dalintis mergina iš pasakos ir prezidentė.
– Mergina iš pasakos ir Oksana Pikul-Jasaitienė. Ar žinai, kiek žmonių tave seka socialiniuose tinkluose?
– Manau „Instagrame“ seka kokie 57 tūkstančiai, o feisbuke – 130 tūkst.
– Ar jie tikri?
– Džiaugiuosi, kad uždavei tokį klausimą. Norėčiau, kad šis pokalbis būtų labai paprastas. Prisimenu tą istoriją, kai kažkas pradėjo šnekėti apie vartotojų pirkimą. Nesuprasčiau dėl ko tai daryti. Po to kai įvyko ta vieša diskusija apie perkamus vartotojus aš atsidariau mane sekančių vartotojų skiltį ir pirmi 30 vardų buvo arabiškos kilmės vardai. Galvojau, kad mane tuoj apkaltins. Aš pradėjau juos trinti ir pamačiau, kad jų labai daug. Paskyriau tam kelias valandas. Po savaitės ten vėl buvo tas pats. Manau, kad tai yra organiški sekėjai, kurie seka dėl kažkokių kvailų asmenukių. Bet tai neturi prasmės, nes klientas perka ne sekėjų skaičių.
– Kaip tau atrodo, ar būti žvaigžde socialiniuose tinkluose užtenka fotografuotis miegamajame? Ar tu už tuos, kurie dar kažką veikia po to, kai nusifotografuoja?
– Jei klausi manęs, ką aš pasirinkčiau, tai žmones, kurie to verti. Jei kalbėti apie realybę, tai žmonės kalba apie tai, ką nori sekti. Jei yra kažkoks dirgiklis, kuris sujaudina dėl kito žmogaus, tai to ir pakanka.
– Iš tavo perspektyvos, ar tau atrodo geriau, kai pats žmogus administruoja savo paskyrą, ar kai samdo tam komandą?
– Netikiu tuo, kai kažkas kitas administruoja paskyrą. Nesekčiau sausos, darbinės paskyros. Turim puikų pavyzdį, Ashtono Kutcherio paskyrą, kurioje dažnai pastebima Lietuva, tai yra super cool, bet ten dirba lietuvė mergina. Aš nesekčiau Ashtono, nes žinau, kad kažkas ten dirba, kas turi tai padaryti.
– Ar yra internete žvaigždžių iš kurių tu mokaisi?
– Mano močiutė sakydavo, kad mergaitė turi būti kukli, bet neišėjo šitas dalykas gyvenime. Neturiu idolų gyvenime ir nesu turėjusi. Mokausi iš kolektyvinės sąmonės, žinau, kad ji galbūt šiek tiek kontroliuojama, bet ji yra didelė jėga. Iš jos tu gali daug gauti, išmokti ir laimėti. Mano autoritetas socialiniuose tinkluose yra visi. Nėra asmenybės, kuri mane įkvėptų visapusiškai. Neseku žmonių, kurie yra wow, aš pati labiausiai sau wow.
– Kada supratai kad socialiniai tinklai yra tavo darbas?
– Reikia paminėti, kad feisbuką kaip Agnės Jagelavičiūtės paskyrą aš turiu kokius 5-6 metus. Palyginti vėlai prisiregistravau ir buvau Margaritos vardu. Ta diena, kai užsiregistravau Agnės vardu, tai buvo jau tikslas. Neplanavau, kad pardavinėsiu begalę reklamos, bet tai jau buvo momentas, kai norėjau kažką pasakyti garsiai ir kad mane išgirstų.
– Ar sąmoningai suplanuoji informaciją paskyroje?
– Ne. Aš noriu kad informacija būtų tikroviška. Mano užsakovai žino, kad aš su jais nesitarsiu dėl teksto. Nedarau to, nes jei jie žinotų, ką reikėtų pasakyt, tai jie turėtų tą populiarią paskyrą, bet ją turiu aš.
– Visi žino kad Agnė Jagelavičiūtė feisbuke trinktels taip, kad maža nepasirodys, bet pastebėjom kad tu švelnėji. Ar tai dėl to, kad feisbukas tapo tavo darbas?
– Pagrindinė priežastis, kodėl aš nebesidraskau ir nebesipykstu, ir mažiau keikiuosi yra ta, kad aš pavargau. Kartais žiauriai pavargus po dienos būdavo gera feisbuke išsivemti. Bet kažkada išsivėmiau tiek, kad nebebuvo ką vemti.
Kurį laiką išgyvenau savo internetinę paauglystę, man reikėjo aiškintis santykius ir šėlti, bet reikėjo suaugti. Aš nebesikolioju ne dėl to, kad tai netiktų reklamai. Švelnus tonas nuobodus, agresyvumas kaip tik padeda.
Nekenčiu anekdotų ir nekenčiu žmonių, kurie sako: „Dabar papasakosiu anekdotą“, bet dabar papasakosiu: „Ateina blondinė sekretorė ir jos klausia, kiek ji spausdina ženklų per minutę. Ji atsako, kad 350. Nepatikėsit tokia nesąmonė gaunasi...“ Ir tai yra apie mane. Aš tokia techninė kretinė. Nemoku spausdinti. Mano mintys eina greičiau nei mano rankos.
– Tu rodai labai daug savo namų, duris atveri ir į vyro, ir vaiko gyvenimą. Ar tai strategijos dalis?
– Į tai galima atsakyti keliais būdais. Atrodo, kad visi žino kažką apie mano gyvenimą, bet ar tikrai? Ką jūs apie mane žinote? Jūs tik galvojate, kad žinote. Tas dirbtinis paslaptingumas, kuris daugybę šimtmečių buvo kurtas moterims, yra pasenęs. Paslaptingos moterys yra kvailos arba banditų bobos. Aš niekada neinu prie intraverto ir nesakau: „ko tu čia tyli?“. Aš esu ekstravertė, man organiškai būdingas kažkoks ekshibicionizmas.
– Ar tu atsirenki, ką reklamuoti?
– Nusprendžiau sau taip, kad feisbukas nėra elegantiškas restoranas, tai yra paprasta gatvė ir viskas, kas ten bus per daug elegantiška, tai bus per daug vulgaru. Jei jau nusprendžiau, kad čia darau pinigus, tai aš reklamuoju viską, kas yra mano profesionalumo ribose. Esu pasakiusi ir „ne“. Labai svarbu pridurti, kad kartais reklamuojant kažkokį dalyką būna nesėkmių. Jų nedaro tie, kas nedirba. Yra buvę taip, kad aš neįsigilinau į reklamuojamo dalyko esmę, tai kasdien vis dar gaunu po kelis laiškus, kad aš idiotė.
– Feisbuką tu sugebėjai paversti nerealiu internetiniu verslu. Ar stilius ir feisbukas tarpusavyje koreliuoja?
– Be feisbuko „StiliuSOS“ turbūt net nebūtų. Feisbukas generuoja labai didelius srautus į tinklalapį po kiekvieno nedidėlio pareiškimo. Aš savo ateities feisbuke nebematau. Nuoširdžiai tikiu, kad verslas gali funkcionuoti ir be jo.
– Socialiniai dalykai. Kaip galvoji, ar nepersistengiam su tuo internete?
– Aš galvojau apie tai, kas turi būti feisbuke. Mes visi tam tikru metu aiškinam, ką turi dėti į feisbuką. Vaikų nuotraukos negerai, stiliaus reikalai – niekam nerūpi, maisto nuotraukos irgi negerai... Aš supratau, kad feisbukas turi būti toks, koks jis yra. Socialinė mada yra žymiai geriau, nei dėtis papus ar pūstis lūpas.
– Kaip sutalpint 4 reklamas į 3 sakinius?
– Įkvėpi orą ir talpini.
