– Kaip sekasi repeticijos projektui „Šok su manimi“? Ar viskas sunkiau, ar lengviau nei įsivaizdavai prieš pradėdama? Kokie šokiai sekasi geriausiai?
– Repeticijos dar kol kas nėra labai dažnos, bet tomis dienomis, kai repetuojame, vakare tikrai nieko daugiau nesinori - tik kristi į lovą ir gerai išsimiegoti. Prisipažinsiu, tikrai sunku, bet kartu ir įdomu, nes šokiai tikrai nėra sritis, kurioje galėčiau pasigirti ypatingais sugebėjimais. Todėl viskas yra nauja, šviežia, neatrasta.
– Ar esi kada nors aktyviai sportavusi?
– Na, nežinau, ką reiškia sportuoti aktyviai, o ką – pasyviai. Nelaikyčiau savęs didele sportininke, bet mėgstu rytais prabėgti lengvą krosiuką, pasivažinėti dviračiais ar riedučiais. Tiesa, po pastarojo karto, jais važinėsiu atsargiau, visgi, kaip jau minėjau, nelaikyčiau to aktyviu sportu.
– Studijuoji teisę Vilniaus universitete. Ar planuoji dirbti pagal specialybę, ar tai tik atsarginis tavo planas?
– Studijuoti ir galvoti, kad tai tik atsarginis planas, manau, nebūtų prasmės. Teisė yra klasikinė ir plati specialybė, manau, savo vietą šioje srityje atrasti sugebėčiau.
– Ar esi priėmusi gyvenime sprendimų, dėl kurių vėliau pasigailėjai?
– Mano manymu, jei kažkokie gyvenimo sprendimai, kuriuos padarei, yra neadekvatūs, netenkintantys tavo moralės principų, įsitikinimų, jų gailėtis nereikia. Tiesiog verta tai priimti kaip pamoką, stengtis, kad tai nepasikartotų.
– Kokių turi moteriškų silpnybių?
– Turbūt kaip ir kiekvienai merginai, labai sunku užėjus į rūbų parduotuvę susilaikyti nieko nepagriebus. Bet esu genėtinai išsiugdžiusi šiuo klausimu, ir dažniausiai paklausiu savęs: "Monika, ar tau tikrai to reikia?!"
– Kaip dažnai keliauji į rūbų parduotuves? Ar mėgsti apsipirkinėti?
– Užbėgti į parduotuves, ačiū Dievui, laiko nėra tiek daug.
– Ar dažnai nepažįstami vaikinai tau rodo dėmesį? Ar scena netrukdo susirasti antrąją pusę?
– Būna visko, ir gatvėj pakalbina, ir internetinėje erdvėje visaip mėgina pietų, kavos pasikviesti, bet aš nelabai tikiu internetinėmis pažintimis. O dėl žinomumo... kažkaip tikiu, kad tas žmogus, kuris (likimo nuspręsta), turi būti šalia manęs, ir atsiranda nepaisant tavo statuso visuomenėje, nes draugystėje svarbiausia asmenybė.
– Kuri aplankyta šalis tau paliko didžiausią įspūdį?
– Didžiausią įspūdį paliko La Gomeros sala, kurioje apsilankėme su šeima atostogaudami Terenifėje. Šioj saloj matėme horizontalų lietų, tikrai labai įdomus reiškinys.
– Ar mėgsti grybauti? Ar spėjai šiemet? Kaip derlius?
– Turiu prisipažinti, kad nesu nė karto gyvenime grybavusi! Žinau, kad šiemet grybų ypač daug, bet niekaip nesuradau laiko apsilankyti miške. Gal kitais metais...
– Ar moki kalbėti žemaitiškai?
– Kalbėti žemaitiškai nemoku, niekas šeimoje nekalba žemaitiškai. Būna, kad sukirčiuojame vieną kitą žodį netaisyklingai, ar nukertame kartkartėmis žodžių galūnes, bet tikros žemaitiškos tarmės išmokti neteko nė vienam.
