Sukaktį minės kukliai
Jokių fanfarų ar ypatingų iškilmių, kaip kad buvo minint deimantinį valdymo jubiliejų 2012-aisiais, šiemet rengti neketinama. Iš Sandringamo dvaro į Londoną grįžusi Jos Didenybė vėl pradės eiti visuomenines savo pareigas, kurių, žinoma, nebuvo apleidusi ir per pastarąją išvyką.
Laikantis tradicijų, vidudienį Londono Žaliajame parke Įžengimo į sostą diena bus pažymėta Karaliaus pulko karališkosios raitosios artilerijos salve iš 41-o pabūklo. Tada Karališkosios artilerijos orkestras sugros keletą iškilmėms skirtų muzikinių kūrinių.
Deja, karalienei Elžbietai II šią dieną visada temdo šioks toks liūdesys, nes 1952-ųjų vasario 6-ąją Sandringame mirė jos tėvas Jurgis VI. Karalius jau kurį laiką buvo gydomas nuo plaučių vėžio. 1951-aisiais jam buvo pašalinta dalis plaučių. Nepaisant nusilpusios monarcho sveikatos, jo mirtis daugeliui buvo netikėta.
Išskirtinė monetų serija
Safyrinio jubiliejaus proga buvo nukaldinta ir serija monetų. Vertingiausia – auksinė 1 000 svarų monetą pardavinėjama už 50 000 svarų. Britų paštas išleido safyro mėlynumo pašto ženklą karalienės garbei.
Jubiliejaus proga rūmai dar kartą paskelbė karalienė nuotrauką, kurią 2014-aisiais padarė fotografas Davidas Bailey. Joje Elžbieta pasipuošusi safyro papuošalu, kurį tėvas jai padovanojo per vestuves 1947-aisiais.
Elžbieta į sostą sėdo 1952 metais po savo tėvo Jurgio VI mirties. Tuomet jai tebuvo 25-eri.
Ilgiausiai valdę Didžiosios Britanijos monarchai
1. Elžbieta II – Jungtinės Karalystės karalienė nuo 1952-ųjų. Šalį valdo jau 65-erius metus. Tai yra ilgiausiai karaliaujanti monarchė Didžiosios Britanijos istorijoje. Ji, beje, laikoma ir labiausiai žmonių mėgstama karaliene.
2. Viktorija – Jungtinės Karalystės karalienė nuo 1837-ųjų iki 1901-ųjų. Šalį valdė 63-ejus metus. Išgarsėjo kaip amžinai po vyro princo Alberto netekties gedinti karalienė. Šios monarchės valdymo metais Jungtinė Karalystė išgyveno reikšmingų inovacijų ir plėtros laikotarpį.
3. Jurgis III – Jungtinės Karalystės karalius nuo 1760-ųjų iki 1820-ųjų metų. Šalį valdė 59-erius metus. Manoma, kad šis monarchas kentė nuo maniakinės depresijos priepuolių ir sirgo porfirija.
4. Jokūbas VI – Škotijos karalius, o vėliau Jokūbas I –Anglijos karalius. Šio monarcho valdymo metai – 1567–1625-ieji. Soste jis išbuvo 57-erius metus. Karalius Jokūbas įvykdė Anglijos ir Škotijos Karūnų sąjungą. Nuo tada, kai tapęs ir Anglijos monarchu persikėlė į Londoną, jis tik porą kartų apsilankė savo gimtinėje, nepaisant pažado sugrįžti kasmet.
5. Henrikas III – Anglijos karalius nuo 1216-ųjų iki 1272-ųjų. Karaliavo 56-erius metus. Henrikas III gerbė kilnumo principus ir valdžia naudojosi saikingai, taip tikėdamasis palaikyti taikius santykius su priešiškai nusiteikusiais baronais. Šiam karaliui priskiriami nuopelnai už Vestminsterio abatijos, maždaug tokios, kokia išliko iki šių dienų, atstatymą.