Po antrojo pasaulinio karo E. Piaf surengė koncertinį turą Europoje ir Amerikoje, pelnė tarptautinį pripažinimą ir pavergė daugybės jos talento gerbėjų iš viso pasaulio širdis, rašo biography.com. Nors talentingosios E. Piaf gyvenimą sulaukus vos 47-erių nutraukė vėžys, laikui nepavaldžios jos dainos gyvuoja ir po jos mirties. Štai penki įdomūs faktai apie E. Piaf, kurių galbūt nežinojote.
Smulkutė moteris ir stiprus jos balsas
Vos 1 m 47 cm ūgio Edith Giovanna Gassion, vėliau pasivadinusi Edith Piaf, smulki buvo visą gyvenimą. Klubo savininkas Louisas Leplee, atradęs šią dainininkę ir investavęs į jos išsilavinimą, ketino pasipelnyti iš akivaizdaus disonanso tarp stipraus jos balso ir trapios figūros. Tenka pripažinti, kad jo planai išsipildė su kaupu.
Deja, vos po metų L. Leplee buvo nužudytas, o E. Piaf teko rūpintis savo karjera pačiai. Maža to, ėmė sklisti kalbos, kad ji prisidėjusi prie šio nusikaltimo. Galiausiai E. Piaf vis dėlto pasisekė: ji sutiko dainų autorių ir verslininką Raymondą Asso, kuris ne tik jai padėjo atsigauti profesinėje srityje, tačiau dar ir tapo jos mylimuoju. Būtent jis pasiūlė dainininkei pakeisti tikrąją pavardę į Piaf.
Scenos žmogus iš prigimties
E. Piaf gimė šeimoje, kur atmosfera nebuvo sveika ir stabili, tačiau artima muzikos ir atlikimo meno pasauliui. E. Piaf tėvas Louisas Alphonse’as Gassionas – iš Normandijos kilęs gatvės artistas ir akrobatas, turėjęs darbo teatre patirties. Dainininkės mama – Annetta Giovanna Maillard – Italijoje gimusi kavinių dainininkė.
Motina E. Piaf paliko iš karto po jos gimimo, o nuolatinių pajamų neturintis skurdžiai besiverčiantis būsimos dainininkės tėvas vėliau vis dėlto paragino dukrą eiti dainavimo keliu. Būdama 14 m. E. Piaf kartu su tėvu ėmė dalyvauti gatvėje rengiamuose pasirodymuose, kartu jie važinėjo po visą šalį, gyvendami iš kuklaus uždarbio, didžioji dalis kurio buvo gaunama dėl nuostabaus grožio E. Piaf balso.
Sunki vaikystė
Kai E. Piaf gimė, jos motina tuoj pat paliko ją ir jos tėvą. Lyg to dar būtų maža, mažiau nei po metų E. Piaf tėvas buvo pašauktas tarnauti į Prancūzijos kariuomenę ir išsiųstas kovoti Pirmajame pasauliniame kare. Mažąja E. Piaf liko rūpintis senelė iš mamos pusės. Po dvejų metų pasibaigus karui tėvas pervežė dukrą į Normandiją, kur paliko mergaitę savo motinos globai. Tiesa, kažin ar tai buvo pats tinkamiausias sprendimas, nes ši moteris vadovavo viešnamiui. Taigi ketverius metus E. Piaf gyveno viešnamyje, kur ja rūpinosi ten dirbančios prostitutės.
Kai E. Piaf ir vėl ėmė gyventi su tėvu, ji jau buvo patyrusi gyvenimo negandų su kaupu ir apsipratusi su nestabiliu gyvenimu. Maža to, dėl patirto skausmingo akių uždegimo ji buvo laikinai apakusi ir nieko nematė nuo trejų ik septynerių metų. Sulaukusi 17 m. ji paliko tėvą ir pakartojo motinos klaidą. Nesugebėjusi susitvarkyti su motinystės keliamais iššūkiais, trukdžiusiais gatvės artistės gyvenimo būdui, E. Piaf paliko savo dukterį Marcelle tėvo globai. Deja, po dvejų metų E. Piaf dukra susirgo meningitu ir mirė.
Žinomumas apsaugojo per karą
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai buvo okupavę Prancūziją, E. Piaf veikla buvo sulaukusi nemažai dėmesio. Skeptikai skleidė paskalas, kad E. Piaf bendradarbiauja su vokiečiais. E. Piaf pasisekė, kad ją teigiamai vertino okupacinės valdžios lyderiai, taigi ji buvo privilegijuotoji. Jai ne tik buvo leista tęsti pasirodymus, ji netgi buvo skatinama tai daryti. Į jos pasirodymus dažnai atvykdavo vokiečių karininkai, SS ir „Gestapo“ nariai.
Vis dėlto vėliau tiek pati E. Piaf, tiek ir jos draugai bei rėmėjai prisipažino ne tik teikę pagalbą prancūzų karinėms pajėgoms, tačiau slapta netgi buvo prisidėję prie Prancūzijos pasipriešinimo pajėgų. Žinoma, kad E. Piaf apsilankymai ir rengiami pasirodymai nacistinėse karo stovyklose, kur buvo laikomi Prancūzijos ir kitų sąjungininkių kariai, suteikdavo karo belaisviams stiprybės ir vilties. Taip pat yra žinoma, kad E. Piaf panaudojo savo žinomumą ir finansus, kad padėtų draugui ir kolegai žydui Micheliui Emeriui išvengti egzekucijos.
Trumpas gyvenimas ir tragiška jo pabaiga
Mirties patale E. Piaf ištarė štai tokius žodžius: „Už kiekvieną prakeiktą dalyką gyvenime tenka sumokėti“. Nepaisant muzikinės karjeros sėkmės ir gausybės gerbėjų, E. Piaf gyvenimas priminė vaikystėje patirtų traumų atspindį.
Ji mirė 1963 m., būdama vos 47-erių. E. Piaf kankino priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, vargino artritas, nemiga, virškinamojo trakto opos, kepenų negalavimai, nuolatiniai skausmai dėl keliose automobilių avarijose patirtų traumų.
Kažin ar kam kelia abejonių, kad be fizinių kančių E. Piaf ant savo pečių teko nešti sunkią liūdnos šeimos istorijos naštą. Maža to, 1949 m. žuvo jos gyvenimo meilė boksininkas Marcelis Cerdanas.
Nors nepakartojamoji E. Piaf vienoje populiariausių savo dainų „Non, je ne regrette nen“ dainuoja, kad nieko nesigaili, vis dėlto tenka pripažinti, kad jos gyvenimą tikrai būtų sunku pavadinti lengvu, tačiau ji išliko ori iki pat pabaigos.
