Lapkričio mėnesį įvyko du anšlaginiai „Nerijos“ koncertai Kaune ir Klaipėdoje. Tūkstančiai žmonių stovėdami sveikino „Nerijos“ žvaigždes: Vitalijų Pauliuką, Nijolę Tallat-Kelpšaitę, Antaną Čapą, Laimą Žemaitytę, Simoną Donskovą, Birutę Petrikytę ir Edmundą Kučinską.
„Mes esame be galo dėkingi visiems, kurie atėjo į koncertus Kaune ir Klaipėdoje. Mes kūrėme šventę Jums, bet Jūs mums dovanojote tokią laimę, kad net sunku žodžiais nusakyti. Po koncertų, nulipus nuo scenos, atrodė, kad tų 45-erių metų nė nebūta. Ir mes – vis dar tokie pat jauni. Po pirmų dviejų koncertų gavome daug vilniečių laiškų ir skambučių su prašymais pasirodyti sostinėje. Ir supratome, kad privalome surengti dar vieną jubiliejinį koncertą. Negalima skriausti vilniečių, juk ne visi gi išgali dėl pasirodymo į Kauną nuvažiuoti“, – sakė „Nerijos“ dainininkai.
Kiekvienas iš legendinių „Nerijos“ solistų jubiliejiniam koncertui suteikia savo nepakartojamų spalvų. V. Pauliukas linksmina su „Raganų puota“. N. Tallat-Kelpšaitė demonstruoja įgimtą eleganciją ir žavi žemu aksominio skambesio vokalu. Pasirodžius scenoje A. Čapui, moterų širdys ima stipriau plakti. „Nerijos“ džentelmenu vadintas solsistas Kaune ir Klaipėdoje bučiavo damoms rankas, o damos atsidėkodamos apipylė jį gėlėmis.
L. Žemaitytė tiesiog trykšta energija, kurios jai galėtų pavydėti ne viena jaunesniosios kartos žvaigždutė. Niekada geros nuotaikos nepraranda bei šmaikštaus žodžio nestokoja S. Donskovas. Po jo pasirodymo jubiliejiniuose koncertuose publika vos išsėdėjo savo vietose. B. Petrikytė demonstruoja išskirtines vokalo ir improvizacijos galimybes.
„Nerijos“ žvaigždžių plejadą vainikuoja E. Kučinsko pasirodymas. Jis – šiuo metu aktyviausiai koncertuojantis ir vienas pilnas arenas surenkantis buvęs „Nerijos“ atlikėjas.
Kaune ir Klaipėdoje kolegos prisiminė ir šių koncertų sumanytoją Stasį Povilaitį. „Stasys buvo garsiausias ir daugiausiai pasiekęs iš mūsų visų. Mes jį ne tik gerbėme, bet ir nuoširdžiai mylėjome. Per jubiliejinius koncertus neapleido jausmas, kad Stasiukas yra kažkur šalia. Kiekvieną kartą išgirdus jo balso įrašą atrodo, kad jis staiga pasirodys scenoje ir nusišypsos savo firmine šypsena tarsi klausdamas: na, ko čia taip nustebot, čia tik aš“, – apie išėjusį kolegą ir draugą sakė dainininkai ir pasakoja, kad S. Povilaitį jie atsimena kasdien, ne tik išėję į sceną.
