Rugsėjo 29-ąją šis duetas pradeda 15-kos koncertų Baltijos turą, kurio maršrutas drieksis per Estiją, Latviją, Suomiją ir Lietuvą. Paskutiniąja gastrolių stotele taps festivalio „Vilnius Jazz“ scena, o po to prancūzai trauks į Londono džiazo festivalį.

Vincento ir Emile‘o duetą svetur išgarsino „Belle Époque“ projektas, 2014-aisiais įamžintas „ACT Records“ albume. Jis tapo tikra Europos džiazo sensacija, pelnė tandemui geriausio užsienio ansamblio titulą vokiečių „Echo Jazz“ apdovanojimuose. Šį projektą išgirsime ir Vilniuje.

Du džiazo chameleonai juo nusilenks gimtinės muzikos tradicijoms bei jas pagimdžiusiai epochai, kupinai laisvės, laimės ir nerūpestingo džiaugsmo. Jie ne tik atiduos duoklę keliems klasikams, savaip prikeldami jų kūrybos dvasią, bet ir nuties tiltą į ateitį savo originaliomis kompozicijomis.

Atrodytų, akordeonas ir soprano saksofonas yra neįprastas derinys. Tačiau Vincent‘o ir Emile‘o rankose šie instrumentai ideliai papildo vienas kitą. Be to, šią sudėtį jau anksčiau sėkmingai populiarino prancūzų džiazo grandai – akordeonininkas Richard‘as Galliano ir saksofonininkas Michelis Portalas. Jaunieji tėvynainiai seka jų pėdomis, suteikdami ansambliui savo nepakartojamų spalvų.

V.Peirani ir E.Parisieno vaizduotė yra beribė, įkvėpimo šaltiniai patys įvairiausi – nuo pop- iki XX amžiaus pradžios kompozitorių palikimo, nuo džiazo iki prancūziško folkloro ir „world“. Jiems neegzistuoja nei techniniai, nei stilistiniai muzikos barjerai – jų improvizacijos liejasi neįtikėtinai laisvai, alsuodamos džiaugsmu, saviironija, humoru.

Muzikantai susitiko 2009-aisiais, kai mušamųjų veteranas šveicaras Danielis Humairas juos pakvietė groti savo kvartete. 2012 metais pasirodė šio kvarteto albumas “Sweet & Sour“. Po metų E. Parisienas padėjo V. Peirani‘ui įgroti jo debiutinį solo albumą.

Abu virtuozai vaisingai kuria ir atskirai. Vienu didžiausių savo kartos džiazo novatorių ir talentų tituluojamas akordeonininkas, klarnetininkas, kompozitorius ir vokalistas V.Peirani tiesiog stulbina savo stilistiniu arsenalu. Jis groja pačią įvairiausią muziką – nuo prancūziškų šansonų iki sunkiojo metalo ir indų muzikos, bendradarbiavo net su prancūzų operos tenoru Roberto Alagna.

Solistas iš pradžių studijavo klasikinį klarnetą, vėliau ėmė skinti prizus klasikinio akordeono konkursuose, tarp jų – Klingentalio (Vokietija) bei Kastelfidardo (Italija), kurie laikomi svarbiausiais Europoje. Susidomėjęs džiazu, jis dar Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje pelnė savo pirmąjį prizą naujuoju amplua tarptautiniame konkurse „Jazz de la Defense“.

2013 metais Prancūzijos džiazo žurnalas menininko lankstumą ir išradingumą įvertino Metų muzikanto titulu. Tais pačiais metais akordeonininką geriausiu šalyje pripažino Prancūzijos džiazo akademija, įteikusi Django Reinhardto prizą. Po metų jam atiteko ir „Victoires du Jazz“ apdovanojimas Metų atradimo kategorijoje bei vokiečių „Echo Jazz“ geriausiam užsienio menininkui.

Šiemet Montrė džiazo festivalis Šveicarijoje pristatė V.Peirani iškiliausiems naujosios kartos džiazo kūrėjams skirtame projekte.

E.Parisienas taip pat spėjo susirinkti įspūdingą džiazo trofėjų kolekciją. 2009-aisiais jis pelnė net tris - “Prix Frank Tenot“, Prancūzijos kultūros ir užsienio reikalų ministerijos „Jazz Primeur“ ir festivalių organizacijos AFIJMA - prizus. 2012 metais jam atiteko Prancūzijos džiazo akademijos Django Reinhardto prizas, skiriamas Metų džiazo muzikantui.

Virtuozo tarptautinė karjera žydi. Jis maišo Europą su savo kvartetu, kurį subūrė 2004-aisiais. Jo improvizacijų magija prieš pora metų stulbino ir „Vilnius Jazz“ publiką. Negi įmanoma groti dar įspūdingiau? Netrukus tuo įsitikinsime.

V.Peirani ir E.Parisieno dueto programa „Belle Époque“ skambės 29-ajame „Vilnius Jazz“ festivalyje Lietuvos rusų dramos teatre spalio 13 d. 19 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją