Kaip atrodo Yannio ir „Foals“ uraganas scenoje bus galima pajausti liepos 31-ąją Vilniuje, Kalnų parke. Anksčiau Glastonberio (Jungtinė Karalystė), Roskildės (Danija), „Coachella“ (JAV) ir kituose svarbiausiuose pasaulio muzikos festivaliuose grojusi grupė pirmą kartą atvyks į Lietuvą.
Prestižinis britų muzikos žurnalas „Q“ išrinko „Foals“ geriausia gyvai grojančia pasaulio grupe, o vėliau, 2015-aisiais ir geriausia pasaulio grupe. Jų koncertas Lietuvoje – neeilinis įvykis Lietuvos modernaus roko istorijoje.
Jo laukiant Yannis telefonu dėsto savo mintis apie Londoną sukrėtusius teroro aktus, politiką, vinilų kolekciją ir hipsterių madą, kuri, jam atrodė, turėjo numirti per kelis mėnesius.
Pabaigoje „Foals“ vokalistas pridėjo savo penkis centus į lietuvišką diskusiją dėl muzikos ir alkoholio: „Jie abu yra esmingai susiję, taip buvo dar nuo antikinių laikų. Niekada į sceną nelipau blaivus.“ DELFI – skaitytojams, Yannis Philippakis, provokuojantis ir atviras.
- Kalbamės iš karto po paskutinės teroro atakos Londone – kai londonietis automobiliu įvažiavo į prie mečetės susirinkusius musulmonus. Šį mėnesį įvyko teroristų atakos ant Londono tilto ir Mančesteryje, per Arianos Grande koncertą. Kaip jautiesi būdamas Londone dabar?
- Man veria širdį matant, kas vyksta. Tai palietė visą Britaniją. Ypač paskutinioji, mečetės ataka. Jeigu mūsų visuomenė susipriešintų, tai būtų blogiausia, kas gali nutikti. Teroristų atakos buvo nukreiptos prieš vakarietišką gyvenimo būdą, pavyzdžiui, ėjimą į koncertus kaip Mančesteryje. Baisu, jeigu į tai atsakysime patys kovodami prieš kitokį gyvenimo būdą, kaip atsitiko mečetės atakos atveju.
Londonas man tuo ir patinka: čia visada jauti multikultūriškumą, matai vienybę tarp skirtingų žmonių. Šis miestas yra nuostabi vieta gyventi ir man neramu, kad vienybė gali nunykti.
Didelė problema, kad Britanijoje egzistuoja tokia dešinioji spauda, kaip „Daily Mail“ ar „Sun“. Paimi tokį laikraštį į rankas ir atsiduri pararelinėje visatoje. Ten skleidžiamas požiūris yra pilnas neapykantos kitokiems. Jis užteršia žmonių mąstymą. Jie rašo tokius dalykus, kaip „pažiūrėkit, Londonas nebėra britiškas!“ Jie nori, kad britai pasijaustų, tarsi būtų Londone nebelaukiami. Tikiu, kad žmogus, įvažiavęs į mečetę, buvo paveiktas tokio požiūrio. Jis manė, kad musulmonai negali gyventi Britanijoje, kas tikrai nėra tiesa – mes visi galime gyventi ir gyvename kartu.
Pats esu imigrantų vaikas. Mano tėvai atvyko į Angliją iš Graikijos. Bet jaučiu, kad čia yra mano namai. Londono kultūra yra mano kultūra.
Manau, kad ilgainiui viskas bus gerai. Tikiu Londonu ir Britanija apskritai. Tačiau dabartinis periodas yra tamsus.
- Neseniai vykusiuose Britanijos rinkimuose agitavai balsuoti už Jeremy Corbyną, kairįjį politiką, kuris pasisako už multikultūriškumą. Ar muzikantas turi būti politiškai aktyvus?
- Manau, kad taip. Yra valstybių, kuriose išties neturi iš ko rinktis. Visi politikai ten vienodi, tik skirtingai apsirengę. Taip anksčiau buvo ir Britanijoje. Darbo partija buvo tik kiek geresnė už konservatorius. Žinoma, už konservatorius niekada nebalsavau. Bet skirtumai tarp jų nebuvo dideli.
Tačiau šiuose rinkimuose, iškilus Jeremy Corbynui, atsirado reali ideologinė takoskyra. Pagaliau gali balsuoti arba už kairę, arba už dešinę. Esu kairysis, tad džiaugiuosi, kad atsirado politikas, kuris, atrodo, nuoširdžiai rūpinasi žmonėmis, nėra tiesiog karjeristas, siekiantis galios. Tikiu Corbynu ir jo idėjomis. Jis nori grąžinti piliečiams traukinių sistemą ir kitas privatizuotas sritis. Tai socialistinis požiūris, kurį palaikau.
Muzikantams buvo labai svarbu garsiai palaikyti Corbyną rinkimuose. Mano manymu, 90% muzikantų Britanijoje ir taip jį palaiko, bet norint realių pokyčių reikia tai išsakyti garsiai.
Ir apskritai siūlau būti politiškai aktyviems. Reikia mesti iššūkį status quo. Žinoma, labai lengva tapti ciniku politikos atžvilgiu, bet jeigu visai nekovosi, tuomet iškart pasmerksi save pralaimėjimui. Geriau jau pabandyti, net jeigu nepasiseka.
- Per liepą su „Foals“ turėsite 16 koncertų. Kaip ruošiesi šiam maratonui?
- Dabar labai gera atostogauti! Beveik metus turavome arba įrašinėjome albumą, buvau be pertraukų paniręs į muziką. Tad dabar gera turėti laiko tiesiog išeiti į miestą. Londone plius 30, šviečia saulė. Susitikinėju su draugais, prižiūriu savo sodą ir mėgaujuosi ramybe. Tiesa, surengėme kelias repeticijas, kad sugrįžtume į formą ir pramoktume seniau negrotas dainas, kurias vėl grosime būsimų koncertų metu.
- Ar atostogaudamas klausai muzikos?
- Kai būnu namie, griebiu tai, ką randu savo vinilų kolekcijoje. Dažniausiai tai būna senos bliuzo grupės. Taip pat elektronika, ambient‘as. Stengiuosi atrasti ir muziką iš kitų šalių. Roko beveik neklausau.
- Turi didelę vinilų kolekciją?
- Turėjau didesnę. Pardaviau tuos vinilus, kurių niekada neklausiau. Tai dabar liko apie 700.
- Vis tiek labai daug. Pradėjai kolekcionuoti dar paauglystėje?
- Sakai daug? Na gal. Pirmąjį vinilą įsigijau kai buvau 15-metis. Tada gavau ir seną grotuvą jam. Dažnai eidavau į pankroko koncertus Londone ir Oksforde, ten grojusios grupės leisdavo 7 colių singlus (mažesnio formato vinilai – K.V.). Vinilas tapo mano mėgstamiausiu muzikos klausymosi formatu. MP3 failai patiko ne taip.
- Ar džiaugiesi, kad vinilai sugrįžo madon?
- Manau, kad tai nuostabu. Vinilas yra labai gražus daiktas sukuriantis žavų muzikos klausymosi ritualą. Tu matai didelį viršelį, randi dizainą viduje. Vinilas yra pažeidžiamas, turi jį saugoti. Tavo santykis su juo daug artimesnis nei su skaitmenine muzika. Vinilas paverčia muziką gyva. Skaitmeninė muzika man atrodo laikina. Pati daina gali būti didinga, bet kai klausai jos skaitmeniniu būdu, ji nupinga. Kad išties ją pajaustum, turi skirti tai dainai laiką ir dėmesį. Turint dainą vinile tai padaryti lengviau.
Man patinka dalykai, kuriuos gali paliesti. Ne tik vinilai – taip pat ir knygos. Jie yra platesnės kultūros dalis. Miestas be knygų ar muzikos įrašų parduotuvių yra nuogas. Vienas didžiausių malonumų man nuvykus į naują miestą – susirasti knygyną ir jame pasivaikščioti. Jeigu žmonės neperka vinilų ar knygų, tuomet jų parduotuvės užsidarys ir miestas bus kitoks. Nenoriu gyventi mieste, kuris neturi knygynų ar įrašų parduotuvių.
- Ką skaitai šiuo metu?
- Skaitau poeziją. Kartais apsakymus. Negaliu pasišvęsti ilgam romanui, mano dėmesys dabar per daug išsiblaškęs. Anksčiau skaitydavau daugiau.
- Šiuo metu abiturientai laukia rezultatų, į kokį universitetą paklius. Tu studijavai anglų literatūrą svajonių universitete – Oksforde. Ir studijas metei. Koks tavo požiūris į studijas universitete? Ar jauni žmonės žūtbūt turėtų siekti kažkur įstoti?
- Apskritai išsilavinimas yra geras dalykas. Pasaulis yra įspūdingas, žmonės įspūdingi, visata įspūdinga. Kuo daugiau apie visa tai žinosi, tuo geriau.
Aš išėjau iš universiteto, nes norėjau kurti muziką. Jaučiau, kad tai yra tikrasis mano pašaukimas. Jaučiau, kad noriu sukurti kažką savo, ne tik studijuoti kitų kūrinius. Nesigailiu tai padaręs, bet kartais pagalvoju, kaip mano gyvenimas atrodytų, jeigu būčiau pasilikęs universitete.
Skatinu žmones lavintis kuo daugiau. Visų pirma ne tik todėl, kad žinios suteikia galią veikti. Visų pirma lavintis reikia todėl, kad, pasikartosiu, pasaulis yra nuostabus. Tad mokykitės apie jį kuo daugiau. Nenoriu patarti žmonėms mesti studijų dėl grupės, ne. Aš tai padariau, bet buvo labai rizikinga ir man tikrai galėjo nepasisekti.
- Šiandien esi pavyzdinis roko „frontmenas“. Ar tiesa, kad anksčiau visai nenorėjai dainuoti – tiesiog norėjai groti gitara?
- Kai buvau jaunesnis, grodavau instrumentinėse grupėse, įkvėptose „Godspeed You! Black Emperor“ ar „Mogwai“. Dainuoti ten nereikėjo.
Visada mačiau save kaip gitaristą, dainuoti net nebandydavau. Kai tik „Foals“ susikūrė, vokalistas buvo kitas. Bet tada jis paliko grupę ir reikėjo kažkaip suktis. Nedegiau noru dainuoti, bet man patiko idėja, kad dainuodamas ir grodamas galėsiu kontroliuoti grupės skambesį. Norėjau imtis šių pareigų.
Besiruošiant dabartiniams koncertams vėl perklausiau „Antidotes“ (pirmasis grupės abumas), kad prisiminčiau, kaip jis skamba. Nebuvau jo klausęs metų metus. Likau lengvai šokiruotas išgirdęs, kaip pasikeitė mano balsas. Dabar dainuodamas jaučiuosi daug tvirčiau.
- Gerbėjams senosios dainos teikia didelį džiaugsmą. O tau pačiam?
- Tikrai teikia. Nemanau, kad ryšys su kūriniais dingsta bėgant laikui, ne. Kartais mane senosios dainos nustebina – kaip sugebėjau šitai parašyti? Iš kur tas naivumas ir nekaltumas? Kaip galėjau tiek daug nežinoti apie gyvenimą?
Nesugebėčiau vėl sukurti tokio albumo kaip „Antidotes“. Kai augi, tu keitiesi. Sugrįžti atgal nebeįmanoma. Dabar esu kitas žmogus.
- „Foals“ buvo įtraukti į pirmąją „hipsterių grupių“ bangą. Kažkada pasakei, kad kai užsiauginai barzdą, niekas iš muzikantų dar neturėjo „plaukų ant veido“ – o dabar barzdotas ir kiekvienas futbolininkas. Ar laikai save hipsteriu ir kaip žiūri į šią keistą subkultūrą?
- Tikrai nevadinčiau savęs hipsteriu! Bet prisimenu, kai pirmą kartą nuskridome į Niujorką įrašinėti „Antidotes“, buvo 2007-ieji, pati hipsterių eros pradžia. Brukline veikė vienintelė madinga kavinė. Kai įėjome į ją pasakėme vieni kitiems: „kažkas čia keistai kitaip“.
Šiandien tokių kavinių pilnas Bruklinas. Hipsteriai tapo subkultūra, kuri vis augo, augo ir augo. Ji tapo dominuojančia kultūra, ypač Amerikoje ir Britanijoje, bet išties – visur. Mes buvome pačioje jos pradžioje. Nebuvo taip, kad tyčia kurtume hipsterišką kultūrą, tiesiog buvome jos pagauti ir įtraukti.
Neįsivaizdavau, kad ši mada taps tokia galinga, iš pradžių mėgstama, o vėliau – nekenčiama. Tuo metu atrodė, kad tai bus maža mados bangelė, kuri greitai praeis. Tačiau ji tapo šiuo milžinišku, visa įtraukiančiu gyviu. Dabar jau nebežinau ką apie ją manau.
- Ar maištaudamas prieš visuotinę barzdų maniją nenusiskusi savosios?
- Ne, bet pirmiausia dėl to, kad man baisu pamatyti, kas po ja slepiasi. Per ilgai nemačiau savo smakro.
- Pabaigai noriu paklausti tavo požiūrio apie alkoholį. Lietuvoje kilo didelė diskusija, ar alkoholis yra būtinas roko ir muzikos festivalių kultūrai. Buvo svarstyta uždrausti pardavinėti alų festivaliuose, prailgintas amžiaus cenzas, nuo kada gali įsigyti alaus ir kitų gėrimų. Kiek tau, kaip roko muzikantui, yra svarbus alkoholis?
- Manau, kad alkoholis ir muzika eina išvien. Ne tik roko muzika. Skirtingose muzikinėse kultūrose alkoholis vaidina svarbų vaidmenį. Taip buvo praktiškai visada. Netgi grįžtant į antikinius laikus – žmonės rinkdavosi švęsti, klausydavo muzikos ir gerdavo vyną.
Mano tėvas kilęs iš mažo, gilias tradicijas turinčio kaimo Graikijoje. Jis grodavo graikų liaudies muziką, per pastaruosius 500 metų nepasikeitusią. Grodami jie taip pat gėrė alkoholį. Žinoma, reikia turėti sveiką požiūrį į alkoholio vartojimą. Taurė vyno per vakarienę ar alaus bokalas nėra nieko bloga – tačiau nesveiko gėrimo kultūra žmonėms kenkia.
Galiu prisipažinti: niekada nesu lipęs į sceną visiškai blaivus. Man gėrimai padeda labiau įsijausti į koncerto atmosferą. Nėra taip, kad negalėčiau groti be jų. Tiesiog niekada nebandžiau kitaip.
