Pirmoji diena festivalyje „Yaga Gathering 2013“, vykstančiame Dzūkijoje, prie ežero itin skambiu Spenglos pavadinimu, prasidėjo kiek neįprastai - jau įpratau į tokius renginius atvykti bent para anksčiau - dažnai tenka savanoriauti. Tačiau kol kas nesijaučiu daug pražiopsojusi - „Chill out“ scena tyli iki penktadienio ryto ir nors palapinę pasistačiau netoli jos, puikiai girdėti iš pagrindinės scenos sklindanti muzika.

Vienas netikėtas dalykas, tiesa, jau įvyko - nuo stovėjimo aikštelės iki pat informacijos punkto festivalio dalyvius ir jų turistinę mantą pavežė. Belaukiantieji transporto jį vadino autobusiuku, na, o realistiškai pažiūrėjus - tai atviras sunkvežimis. Ketinau eiti pėsčiomis, buvo nurodyta, kad atstumas tėra vienas kilometras, tačiau sunkvežimiukas kaip tik atriedėjo ir pasinaudojau jo paslaugomis. Atvažiavusi supratau, kad pasisekė gan smarkiai - kelias tikrai atrodė ilgesnis, o ir duobių gausa. Žodžiu, prabangiai.

Kol kas niekas nenuvylė: žmonės šypsosi, noriai padedantys, net apsauginiai atrodo malonūs ir nesusiraukę. Muzika skamba kokybiškai, nors dar ir nedriokstelėjo visa jėga. Oras malonus (juk blogo ir nebūna!), gamta, kaip dažniausiai ir būna festivaliams parinkta, įstabi.

Jau dabar įspūdį palieka dekoracijos ir puošyba: nuo to, kad tikrai pasistengta ir tamsoje tiesiog švyti pagrindinę sceną (beje, tik dvi jos čia ir bus) juosiantis labirintas, miškas nuolatos nutviekstas lazerių šviesų, o scena pati nedidelė, tačiau dekoruota fraktalinėmis snaigėmis, kurių apšvietimas nuolat keičiasi, bei daugybe kitų smulkių ornamentų, išdažytų specialiais dažais ir apšviestų UV lempomis.

„Chill out“ scena taip pat papuošta dekoracijos, kurioms reikia UV spindulių lempų. Miškas išties atrodo įspūdingai. Pasirūpinta net festivalio dalyvių apyrankėmis - jas puošia dailūs smulkūs raštai. Maloniai nustebino festivalį tarsi atidaręs fakyrų pasirodymas bei užsieniečių gausa. Vadinasi, ir pas mus yra ką pamatyti.

Laukia dar daugiau įdomybių kitomis festivalio dienomis! Kol kas „Yaga“ pildo visus lūkesčius ir džiugina tiek akį, tiek ausį. Kaip vieną žmogų girdėjau sakant, „Yaga-daba-dū“!