Nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Ar gali muzika būti taip arti smurto?
© Corbis
shakuhachi
© Corbis

Gali. Štai, pavyzdžiui, medinis išilginės fleitos tipo instrumentas shakuhachi japonų samurajams buvo ne tik muzikos garsų šaltinis bei didysis kvėpavimo meno guru, bet ir tarnavo kaip ginklas – tuo atveju, jei prireiktų gintis nuo netikėtai kelią pastojusio priešo.

Ką jau bekalbėti apie mūsų eros pradžioje gyvenusio Perilauso išradimą – varinį jautį. Tai buvo nusikaltėliams skirta kankinimo mašina, į kurią uždarius žmogų buvo užkuriamas laužas ir jaučio žarnų “turinys” čirškinamas iki išleis paskutinį kvapą. Į šį įrenginį Perilausas įkomponavo ir dūdelių rinkinį, kuris iš skausmo rėkiančio kankinio šauksmus turėjo paversti maloniai skambančiu mykimu. Kaip apdainuoja satyrikas Lucianas, už tokį puikų išradimą Perilausui buvo suteikta garbė pirmajam ir išbandyti savo paties kūrinį. (Kad tokio išradimo nesuteptų mirtis, Perilausas netrukus buvo ištrauktas iš ten ir gyvas numestas nuo uolos viršūnės.)

liutnia
© Corbis

Kankinimams naudota net ir tokio švelnaus instrumento kaip liutnia stygos. Nuteistiesiems būdavo įsakoma prisigerti vyno ir “užsirišti savo galus liutnios styga”. Taip skausmą sukeldavo ir veržianti styga, ir šlapimo spaudimas.

Biologijos pamokose kalant žmogaus griaučių dalių pavadinimus, turbūt nei vienam nedingtelėjo mintis, kad jo kaukolė gali būti panaudota muzikos instrumento gamybai. Šiais laikais, klestint demokratijai, dėl to jaudintis gal ir neverta. Savo kūno dalis galime atiduoti nebent savanoriškai, ir vargu ar kas užsimanytų pasigaminti instrumentą iš vien jums priklausančio šlaunikaulio.

Tačiau taip buvo ne visada. Trimitą rkang-gling tibetiečiai pasigamindavo iš prievarta nužudyto žmogaus šlaunikaulio, o Ekvadoro indėnų lumzdelio garsą sustiprindavo ne kas kita kaip žmogaus kaukolė.

Dabar instrumentus gamina iš ne tokių organiškų, arba bent jau ne tokių žmogėdriškų, medžiagų.

Kaip muzikai išgauti naudojami buteliai, matėme senoje geroje "Coca-cola" reklamoje; ritmai puikiai skamba ir triauškiant bulvių traškučius. Amerikiečių kompozitorius, išradėjas ir mąstytojas Johnas Cage’as muziką kūrė ne tik visokių daiktų prismaigstytam fortepijonui (kurio skambėjimas labiau priminė mušamųjų anksamblį nei klavišinio instrumento garsus) ir buities rakandams, vėjui ir lietui, kaktusams (dygliams ir stiebams), vandens pripiltoms jūros kriauklėms, ugnies garsams ir t.t.

Daržovių muzikantai
© AFP/Scanpix

Visai neseniai vykusiame elektroninės muzikos festivalyje “Jauna muzika” Vilniuje svečiavosi “Daržovių orkestras”. Jo pavadinimas tiesiogiai atskleidžia instrumentus, kuriais išgaunami muzikos garsai. Tai – tos daržovės, kurias jūs kasdien valgote: agurkai, morkos, pomidorai, porai... Jomis pavyksta išgauti itin panašius į elektroninėje muzikoje naudojamus garsinius efektus.

Tuos judesius, kurių išmokote plaukdami vandenyje, mojuodami išvykstančiam draugui ar karštą dieną gaivindamiesi vėduokle, galėtumėte panaudoti skambindami elektroniniais nuotolinio valdymo instrumentais. Rusų fizikas ir muzikas Leonas Termenas, be kitų išradimų (tarp jų – slapto pasiklausymo sistema, vadinamos “blakės”), sukūrė ir vieną pirmųjų reikšmingų elektroninių instrumentų – termenvoksą. Šis instrumentas yra valdomas jo neliečiant, tik keičiant atstumą nuo delno iki antenos.

Kitas to paties Termeno išradimas – terpsitonas. Jo veikimo principas tas pats, tik antena – plokščia ir įtaisoma po platforma, ant kurios šokantis žmogus savo judesiais ir nulemdavo garsų aukštį.

Norint gerai įvaldyti kokį nors muzikos instrumentą, reikia įdėti daug pastangų. Tačiau yra ir tokių, kurie groja patys. XIX a. atsirado mechanizmai, muziką galėję atlikti daugiau ar mažiau automatiškai. Vienas pirmųjų tokių išradimų buvo Friedricho Kaufmanno “Mechaninis trimitininkas” (1810); tuo pat metu išpopuliarėjo šveicarų laikrodininkų išrastos muzikinės dėžutės, kurios ilgainiui įgavo dainuojančio paukštelio, šokančios balerinos ir kt. formą.

Skaitydami šią pastraipą, sėdite tiesiai priešais vieną populiariausių ir savarankiškiausių muzikos instrumentų – kompiuterį.

smuikas
© Corbis

Nuo instrumentų nukenčia ne tik vagys ir banditai, bet ir patys muzikai. Iš sukietėjusių nuospaudų ant rankų pirštų atpažinsite arfininkę, o rusvi randai po smakru – skiriamoji smuikininkų ir altininkų žymė. Nuo aktyvaus skambinimo fortepijonu kompozitoriui ir pianistui Sergejui Rachmoninovui ilgainiui ėmė plyšti pirštų oda; pūtikai, kurių svarbi instrumento dalis yra jų pačių kūnas, dažnai serga plaučių ligomis.

Pavojingi gali būti ne tik patys instrumentai, bet ir jų skleidžiami garsai. Su bambukinių fleitų tembrais eksperimentuojantis garso skulptūrų kūrėjas Hansas van Koolwijkas savo 90 kvadratinių metrų dydžio studijoje patiria visokiausių nuotykių. “Kadangi ji tokia nedidelė, dirbti su garsu netgi pavojinga. Kartą staiga pradėjo kilti grindys: net nepastebėjau, kad pats krentu.”

Vienas didingiausių jo instrumentų Bambuso sonoro (“Gerai skambantis bambukas”) – didelis ir galingas, ūkiantis ir žaižaruojantis subtiliausiais tembrų virštoniais, atrodo tarsi gyva būtybė – fantastinis giedantis aštuonkojis, kuriam rypuojant oras pulsuoja virpančiomis arterijomis. Yra ir tokių skulptūrų, kurios panašios į žiogą mutantą, linksmai nusiteikusį marsietį ar net elektros kėdę.

vargonai
© Corbis

Muzikos instrumentų būna įvairiausių dydžių – nuo delne telpančių ispaniškų kastanječių iki monumentaliųjų vargonų. Jie – ne vienintelis monstras muzikos instrumentų pasaulyje. (Prisiminkime, kad Pitagoras muzikos instrumentu laikė Visatą, o jos skleidžiamus garsus vadino “sferų muzika”). Architektas Renzo Piano ir kompozitorius Luigi Nono, bendradarbiaudami su garso inžinieriumi Peteriu Halleriu, sukūrė “Prometėją”. Renesansinės Simone’o Sorella’os bažnyčios Venecijoje viduje jie pastatė medinę konstrukciją, kuri buvo kartu ir auditorija, ir garsų mašina.

Tokių pavyzdžių, kai architektūra ar skulptūra susijungia su muzika, toli ieškoti nereikia – užtenka apsilankyti Europos parke. Alešo Vesely skulptūra “Šviesos rūmai” – tai 44 tonas sveriantis plieninis namas judančiomis grindimis. Vaikštant ar šokinėjant jo viduje, galima išgauti kuo puikiausius garsus. Paėję tolėliau rasite surūdijusios geležies plastiškų formų arklį (Laurent Mellet “Rekviem mirusiam poniui”). Sukdami jo šone įtaisytą rankeną, išgirsite širdį veriantį rypavimą... O ar tai yra muzika – jau kito straipsnio tema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Premjera: dienos šviesą išvydo filmas apie festivalį „Betsafe Radistai Village‘17“

Festivalio „Betsafe Radistai Village‘17“ smagiausios akimirkos įamžintos oficialiame filme....

Šeštadienį „Karklėje“ apsilankė net 15 tūkst. žmonių (15)

Festivalis „ Karklė Live Music Beach 2017“ šiandien uždaro vartus ir atsisveikina iki kitų...

„Karklę“ šeštadienį kaitino „Sel“ koncertas (21)

Vakar ant jūros kranto vykstantį festivalį „ Karklė Live Music Beach 2017“ sudrebino ir retai...

„Pushaz“ publikai pristatė po penkerių metų pertraukos išleistą savo solinį albumą (6)

Penktadienį Kaune „Adform kiemelyje“ reperis „Pushaz“ publikai pristatė po penkerių metų...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (21)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (170)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (193)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1595)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (86)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Dvi didžiausios teroro atakos Ispanijoje: asmuo, kuris sieja Barselonos ir Madrido atakas

Aiškėja, kad musulmonų dvasininkas, vadovavęs Barselonoje teroristinį išpuolį surengusiems...

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (29)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant,...

Tragiška avarija Kaune – BMW kaktomuša susidūrė su vilkiku, žuvo mergina (53)

Sekmadienį Kaune, netoli IX forto įvyko tragiška nelaimė. Vos 20 metų turinti mergina žuvo eismo...

Jay-Z pagerbė savo bičiulį Ch. Benningtoną atlikdamas jo garsųjį hitą

Garsusis reperis Jay-Z ne kartą koncertavo kartu su neseniai iš gyvenimo pasitraukusiu Chesteriu...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (22)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...