Vienos talentingiausių nūdienos Lietuvos režisierių Anželikos Cholinos sukurtas dviejų valandų spektaklis gali būti drąsiai vadinamas pačiu gražiausiu, įspūdingiausiu ir patriotiškiausiu pastarojo dešimtmečio mūsų didžiosios scenos kūrinių. Šešiolikto amžiaus karalių meilės istorija papasakota ir jautriai, ir džiaugsmingai, ir dramatiškai. Meniškai ir tikroviškai. Žiūrint spektaklį norisi ir juoktis drauge su juokdariais (operos solistas Rafailas Karpis ir aktorius Dominykas Vaitiekūnas), ir verkti, matant silpstančią Barborą Radvilaitę (dainininkė Karina Krysko-Skambinė).

Jaunasis karalius Žygimantas Augustas, kurį meistriškai įkūnija dainininkas Mantas Jankavičius, į sostą sėda dar būdamas vaikas. Valdžią, kurios visai netroško, jis Vilniuje išnaudoja lėbavimams ir moterų dėmesiui užkariauti. Vienintelis žmogus, kuris gali jam patarti - dvasinis mokytojas senasis ponas Tvardovskis (aktorius Kostas Smoriginas). Žygimantas visiškai neatitinka jo motinos, Krokuvoje reziduojančios karalienės Bonos Sforcos (operos solistė Sigutė Stonytė) lūkesčių. Ji savo sūnų norėtų matyti griežtą, valdingą ir bejausmį. Tokį pat, kokia ir ji pati. Italė karalienė save laiko Vakarų kūltūros barbarų kraštui nešėja. Įtakos jos sprendimams negali daryti niekas, net jos vyras – karalius Žygimantas Senasis (operos solistas Tadas Girininkas). Netikėtai jaunojo Žygimanto širdyje gimsta tikras jausmas – meilė kilmingai lietuvaitei Barborai, iš garsios ir įtakingos Radvilų giminės. Barboros ir Žygimanto santuoka karalienės akyse atrodo kaip didžiausia tragedija. Barboros pusbrolis Radvila Juodasis (Jeronimas Milius) ir brolis Radvila Rudasis (Tadas Juodsnukis) nebežino, ar džiaugtis artėjančia karūna, ar baimintis dėl giminaitės sveikatos ir net gyvybės. Vakar buvęs lengvabūdis Žygimantas Augustas meilės pakylėtas atranda savyje tikrą valdovą. Jis veda Barborą nepaisydamas nieko. Tačiau jau per vėlu - jaunosios karalienės gyvybė vos plazdena, o senosios karalienės Bonos įtūžis ją veikia lyg nuodai.

“Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendos” muzikos autorius Kipras Mašanauskas meistriškai sujungė klasikinę Renesanso ir šiuolaikinę muziką, operos arijas ir popmuziką, roko gitarų ir Viduramžių instrumentų skambesį. Jungti iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus dalykus – pasaulinė šiuolaikinės muzikos tendencija. Nors kompozitorius prisipažino, kad tai nebuvo paprasta, klausant atrodo, kad didesnės stilių organikos negali net norėti. Miuziklo libretą kūręs Romas Lileikis taip pat įnešė svarų indėlį į bendrą kūrinio nuotaiką. K.Smorigino atliekamos vienos pagrindinių miuziklo arijų “Dangus tau dovanojo aukštį” žodžiai jaudina iki širdies gelmių.

Juozas Statkevičius sukūrė kostiumus, kuriuos drąsiai galima vadinti “ir senas, ir naujas”. Renesanso epochos siluetus išmoningai papildo šiuolaikinės formos ir medžiagos. Spektaklyje – 210 kostiumų. Pagrindiniai aktoriai ir šokėjai per dvi valandas pakeičia penkis komplektus. Sklandų persirengimą, kuriam kartais skirtos vos kelios minutės, reguliuoja šešių profesionalių aprengėjų komanda.

Spektaklyje – 32 šokėjai, kurių kruopštus darbas kuria viso miuziklo dinamiką. Beveik nematomas, tačiau puikiai girdimas - choras “Brevis”. Minimalistinės Krokuvos ir Vilniaus sąjungą simbolizuojančios dekoracijos – Marijaus Jacovskio kūrinys. Viso spektaklio komanda – apie 160 žmonių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (141)