M. Mikutavičius parodė tikrą šou: ropštėsi į 12 m aukštį, pokštavo, skaitė gautas pastabas

Sekmadienio vakarą Marijonas Mikutavičius surengė jau trečiąjį savo „3D show“. Klaipėdą ir Kauną sudrebinęs atlikėjas šventinį savaitgalį džiugina vilniečius ir Vilniaus svečius.

Žmonių minia į koncertą pradėjo plūsti dar gerokai iki koncerto pradžios. Kaip ir kituose miestuose, taip ir Vilniuje, Marijono koncertas suviliojo įvairaus amžiaus gerbėjus: nuo šeimų su mažamečiais iki pagyvenusių jo muzikos gerbėjų.

Į Marijono šou susirinko sausakimša arena – maždaug 12 000 žmonių. Visi bilietai į šou buvo išgraibstyti dar gerokai iki jo pradžios. M. Mikutavičius tapo vieninteliu dainininku Lietuvoje, kuris trejus metus iš eilės surinko pilnas tris didžiausias mūsų šalies arenas.

Trys gongo dūžiai paskelbė dviejų valandų moderniausių technologijų šou pradžią. Kaip prieš koncertus sakė pats dainininkas, jam teko sudėtinga užduotis – atsilaikyti prieš visą galinę sieną užimančios vaizdo projekcijos didybę. Iš tiesų, nedaug Lietuvoje yra dainininkų, kurie sugebėtų tai padaryti – Marijonas vienas iš jų.

„3D Show“ visiems ilgam įstrigs į atmintį ne tik dėl naujausių, kvapą gniaužiančių technologijų, bet ir dėl to draugiško ir paprasto bendravimo su publika, kuri būdinga tik Marijonui.

„Jeigu nori aš tau papasakosiu savo gyvenimą “ – tokie žodžiai skamba dainoje „Jeigu nori“, kuria ir prasidėjo šou. Per koncertą Marijonas pirmoje dainoje duotą pažadą ištęsi – dainomis ir vaizdais pasakoja istoriją, kurią publika klauso tai užgniaužusi kvapą, tai garsiai klykdama, plodama, trypdama kojomis.

„Jūs tris paras valgėt, dabar laikas pasportuoti“, – priminindamas praėjusias šventes, per kurias sakėsi priaugęs tris kilogramus, tarė Marijonas ir padarė pernai matytą triuką: per „Pakeliui namo“ priedainį tribūnų prašė stotis, o parterio tūptis. Tūkstantinė publika mielai vykdė savo numylėtinio prašymus. Jei būtų prašęs atsigulti – būtų ir atsigulusi.

Koncertas buvo tikra puota publikos akims – vaizdai ant galinės sienos keitė vienas kitą. Kiekviena daina turėjo specialų apipavidalinimą. Per „Balintas sienas“ už Marijono nugaros atsivėrė kosmosas, per „Sudaužytus veidus“ – tikra ugnis susiliejo su projekcine, per „Sex be meilės“ krito kortos, lošimo kauliukai, dolerių kupiūros, per „Mano žemė“ augo medžiai...

Širdys, rožės, „Neregėtos Lietuvos“ vaizdai, kalėdų žaisliukai, klipai „Drąsių nieks nužudo“ ir „nebetyli sirgaliai“ (pastarojo viduryje į sceną išvažiavo tikras motociklas – tas pats, kuris buvo filmuojama ir klipe prieš daug metų, už jo vairo sėdėjo tas pats klipe nusifilmavęs baikeris).

Kartais buvo sunku suprasti, kur projekcijos, kur – realūs žmonės. Tie „tikrieji“ pasirodydavo specialiai apšvietus už projekcinės sienos esančią konstrukciją. Joje įsikūrė visa Marijono grupė su pritariančiais vokalistais. Joje taip pat pasirodydavo statistai. Per kai kurias dainas net 80 žmonių.

Vaizdas scenoje ir ekrane buvo sinchronizuotas iki smulkmenų – per „Nebetyli sirgaliai“ Marijonui metus tikrą kamuolį projekciją iš jos pabiro tūkstančiai skaitmeninių kamuolių.

Per „Baigėme mokyklą“ pastabų lapai išmesti iš dainininko rankų staiga pažiro iš ekranų. „Baigėme mokyklą“ projekcija buvo iliustruotruota tikromis pastabomis, kurias Marijonui per socialinį tinklą atsiuntė žmonės. Paskelbus konkursą jis gavo apie 1000 pastabų.

Kelias dainininkas pacitavo. „Snieguolė bėgiodama numetė du stendus ir penkis vazonus su labai retomis iš Turkijos atvežtomis gėlėmis“, – salėje aidint juokui vieną iš gausybės pastabų perskaitė Marijonas.

Šou įsibėgėjus Marijonas parodė dar vieną triuką – per „Geriausi mūsų vakarai“ užsikorė į didžiulės scenos konstrukcijos pati ir viršų – net 12 metrų virš salės pagrindo. „Ar jūs esat velnių prišveitę?“, – kreipėsi jis į publiką. Ši atsakė staugimu.

Po šio kūrinio arena jau nebesėdo. Per „Pasveikinkit vieni kitus“ į viršų kilo rankų miškas ir visa salė tapo darniu Marijono pritariančiu vokalu. Tokios masinės laimės atmosfreros salėje gali pavydėti kiekvienas dainininkas.

„Trys miljonus“ visi 12 000 traukė lyg darnus choras, o jiems pasibaigus pašėlo reikalauti biso. Ir gavo dar tris dainas: „Velnias, man patinka Kalėdos“, „Dešimt nuodėmių“ ir visai pabaigai ironiškąją „Fondue“. „Nežiūrėkime į ateitį, pažiūrėkime truputį į praeitį, juk šie praėję metai buvo velniškai geri“, – linkėdamas gražių švenčių atsisveikino Marijonas.