Bylos apie atsinaujinimą. Šiemet praktiškai kas antroje nominacijoje laimėtojais pripažinti naujosios kartos, dažnai vos metus kitus grojantys vardai. Turint omenyje, kaip greitai muzikos grupės gimsta ir miršta, tai nėra joks stebuklas. Tačiau užsimerkti prieš ryškius, galbūt net esminius pokyčius Lietuvos alternatyvios muzikos scenoje būtų klaida.
Ilgus metus mūsų alternatyvioje muzikoje status quo buvo aiškus: geriausias hip-hopas – „G&G Sindikatas“, geriausias rokas – Andrius Mamontovas, geriausias folkloras – „Skylė“ ar „Žalvarinis“ ir t.t.
Šių metų T.Ė.T.Ė. pasiūlė būrį naujų vardų seniesiems papildyti, o greitu laiku ir pakeisti.
Metų hip-hopo apdovanojimą komisija atidavė Lilui, geriausio metalo – tik 2011-aisiais startavusiems „Awakening Sun“, roko – praėjusių metų pabaigoje debiutinį minialbumą išleidusiems „Garbanotam bosistui“. Metų albumo autorius – pernai universiteto duris varstęs Markas Palubenka, metų vaizdo klipo – debiutinį EP'ą dar tik ruošiantys „Deeper Upper“ vaikinai. O kur dar tarp nominuotųjų buvę GJan, Lilas, „ba.“ ar „mmpsuf“.
Iki aukščiau išvardytų grandų žinomumo ir įtakos šioms grupėms ir atlikėjams dar ilgas kelias – lažinuosi, kad 9 iš 10 skaitytojų jų keistų pavadinimų netgi nėra girdėję. Tačiau tai yra laiko klausimas. Daug svarbiau, kad visi jie daro tai, ko iš naujosios kartos ir tikimasi – kuria tokią muziką, kokios jų pirmtakai nekūrė.
Tamsus „Awakening Sun“ metalas – tai ne SBS klykimas, hipiškas „Garbanoto Bosisto“ rokas – šviežias ir gaivus lyginant su visais „tikrais“ rokeriais, pusę dainos pragrojančiais dažnai tik sau patiems įdomius gitarų solo, 16-metis, Benas Aleksandravičius arba „ba.“ apskritai atrodo kaip seniai lauktas ir pagaliau atėjęs indie vaikis su gitara rankose ir tarptautiniu šiuolaikinės muzikos supratimu galvoje.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad naujos idėjos savaime yra geros. Bet geriau naujas idėjas bandanti, nors ir klystanti – kaip gi be to – grupė, negu ta kuri groja aktualumą praradusią muziką. Net jei ta muzika atlikta techniškai, įrašyta tvarkingai.
Žinoma, greta naujų bangų, alternatyvioje scenoje pakanka ir užsisėdėjimo, kurį T.Ė.T.Ė.s organizatoriai, deja, toleruoja – štai iki kaulų smegenų tradicinį fanką grojantys „Saulės kliošas“ laimi geriausios šio žanro grupės nominacijoje, mirusį ir palaidotą hardroką kuriantys „RoadKill“ gauna dvi nominacijas ir pačių apdovanojimų renginio sceną.
Nepaisant to, bendros apdovanotųjų svarstyklės šiemet buvo aiškiai nusvertos muzikos novatorių, o ne konservatorių link, su kuo mus visus ir sveikinu.
Kita vertus, apdovanotiesiems užmigti ant laurų nėra ko, nes tie laurai yra pakankamai fiktyvūs. T.Ė.T.Ė. apdovanojimas simboline prasme reiškia labai nedaug, visų pirma todėl, kad neaišku, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis renka nugalėtojus. Anot apdovanojimų tinklalapio – „kiekvienoje nominacijoje geriausius rinks būtent to stiliaus specialistai, pagarbą užsitarnavę muzikantai ar kiti alternatyvios scenos veikėjai“, tačiau viešai komisijos narių pavardės nėra skelbiamos. Erdvės spekuliacijoms (pagrįstoms!) dėl apdovanojimų skaidrumo – daugiau negu reikia.
Nepadeda ir tai, kad T.Ė.T.Ė. nuo pat savo atsiradimo suprantami kaip opozicija svarbiausiais šalyje laikomais, bet į masinę sceną orientuotiems M.A.M.A. apdovanojimams. T.Ė.T.Ė.s prizas – tarsi paguoda „popso“ neįvertintiems muzikantams, o ne pilnavertė pergalė.
Ypač svarbu, kad tarptautiniu mastu šie apdovanojimai kol kas nėra žinomi ir vertinami kaip kokybės garantas. Klausimas, ar organizatoriai to apskritai siekia. Žinant, kaip stipriai skiriasi muzikos tendencijos Lietuvoje ir jas diktuojančiose šalyse, specialus užsienio muzikos kritikų prizas T.Ė.T.E.i yra reikalingas kaip oras. Antraip mes toliau virsime savo sultyse ir progresas bus daug lėtesnis.
Vis dėlto, savo tikslą – pagerbti ir įvertinti alternatyvias grupes bei atlikėjus – T.Ė.T.Ė. įgyvendina. Lietuvoje, kur žmonės yra išskirtinai negatyvūs, bet koks geras žodis reikalingas dvigubai. O jeigu jis dar ištartas viešai, matant keliems šimtams žmonių „Lofte“ ir aprašytas žiniasklaidoje – to gali pakakti įkvėpimui kitą dieną sėsti dirbti prie naujo albumo.
Juolab kad pagerbti ir įvertinti yra ką. Lietuvos alternatyvios scenos įdomumas slypi tame, kad ji nuolat atsinaujina, nepaisydama pinigų nebuvimo, nepalankios terpės kūrybai ir tetų sakančių, kad geriau reikėtų studijuoti vadybą, o ne groti gitara. Šiuo metu atsinaujinimas yra ypač ryškus ir T.Ė.T.Ė. mums tai parodė juodu ant balto.
