Drąsia scenine apranga tuomet stebinęs jaunuolis tapo stilingu populiariu dainininku, trankias jo dainas pakeitė lyrinės, veide atsirado brandos ženklų. O koncertų salės pilnos – kaip tada, kai visiems iki skausmo pažįstamą „Pienių vyną“ traukė dabar jau patys žilstelėję ir į K.Kerbedžio koncertus savo vaikus išleidžiantys jo gerbėjai.

Renkasi romantiką

„Trisdešimt metų scenoje prabėgo kaip viena diena“, – tvirtina atokvėpio minutę tarp karališkojo turo koncertų radęs K.Kerbedis. Muzika iki šiol teikia didžiulį dvasinį pasitenkinimą, džiaugsmą, kūrybines kančias ir nerimą.

„Niekam neturiu atsakymo, kodėl kai kurios dainos padainuojamos ir pamirštamos, o kai kurios populiarios daugybę metų, – svarsto šlagerių karaliumi tituluojamas dainininkas. – Galbūt į tas, pamirštąsias, per mažai „dūšios“ buvo įdėta, per mažai muzikos ir balso galimybių išnaudota.“

Į plačiuosius muzikos vandenis išplaukęs su trankesnėmis dainomis, dabar dainininkas sako krypstantis į romantišką lyriką. Žinojimas, kad tokia kryptis rizikinga, nes daugeliui žmonių patinka trankios dainos, nieko nepakeis. Tokią muzikos kryptį diktuoja vidiniai išgyvenimai, ateinanti branda.

„Aš juk nebe jaunuolis, – šypsosi energija trykštantis dainininkas. – Jau leidžiu sau scenoje pajuokauti, kad man aštuoniasdešimt dveji, o vis dar dainuoju. Tikiuosi, kad gerbėjai mylės ir lyrines mano dainas“, – prasitaria K.Kerbedis.

Panevėžio neišsižadės

Muzikinė K.Kerbedžio karjera prasidėjo ir tebesitęsia Panevėžyje.

„Visą laiką buvau panevėžietis ir juo liksiu“, – sako dainininkas. Prisimena buvęs devintokas ar dešimtokas, kai prisijungė prie tais laikais garsaus estradinio ansamblio „Vaivorykštė“. Muzikinio rašto teko ragauti Vaikų muzikos mokyklos smuiko klasėje, vėliau – tuometėje J.Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje.

„Po dvejų metų dėstytojai suprato, kad chorvedžio iš manęs nebus, todėl patarė verčiau nebevargti ir eiti sau dainuoti, – į prisiminimus leidžiasi dainininkas. – Dabar galvoju, kad reikėjo muzikos mokslus pabaigti, nes jie lavina ir klausą, ir balsą.“

Būdamas dvidešimt trejų dalyvavo prestižiniame to meto festivalyje „Jūrmala“ ir į Panevėžį parvežė trečios vietos diplomą. Išskirtinio balso vaikinas iš provincijos konkurse dainavo rusiškai, nes tokie buvo tų dienų reikalavimai. K.Kerbedis sako, kad tas tris tąkart dainuotas dainas galima būtų palyginti su dabar atliekamomis populiarių mergaičių grupių, tik instrumentuotė buvo pritaikyta įprasta aniems laikams.

„Gaila, kad iki šios dienos nepavyko gauti to koncerto įrašo, nors ir kryžiaus kelius dėl to nuėjau“, – apgailestauja dvidešimties metų senumo įvykius prisiminęs K.Kerbedis.

Populiarumas – rimtas išbandymas

Po Jūrmalos festivalio, kaip tikina K.Kerbedis, ir prasidėjo skrydis aukštyn. Tuo metu buvo visko: užgriuvo populiarumas, atsivėrė kelias į didžiąsias scenas, atsirado pavydinčiųjų. Ugnį ir vandenį muzikoje perėjęs estrados grandas dabar gali pasakyti, kad šiandieniniai jaunuoliai, kuriuos prodiuseriai skuba pavadinti žvaigždėmis, atsiduria labai pavojingoje situacijoje.

„Tokių jaunuolių, kurie dalyvauja vadinamuosiuose žvaigždžių šou, iš tiesų pilna Lietuva. Išskirtinių talentų ten nėra, tik darbuojasi prodiuseriai, – įsitikinęs K.Kerbedis. – Tai, ką mes darėme ketverius metus, dabar prodiuseriai nulipdo per kelis mėnesius, tačiau nei patirties, nei talento neatsiranda. Jauną žmogų užklumpa nepelnytas populiarumas, o jei ryšiai su prodiuseriu nutrūksta, tas jaunuolis atsiduria „ant ledo“. Tai galima palyginti su namo statybomis. Viena, kai namą stataisi pats ir išgyveni visus etapus, ir visai kas kita, kai nusiperki jau įrengtą. Statybų proceso neišgyveni.“

K.Kerbedis džiaugiasi, kad tokios pagundos jam nebegresia – vieta ir vardas muzikos pasaulyje jau seniai uždirbti, savasis kelias atrastas. Į klausimus, ką veiktų, jei nebūtų dainininkas, K.Kerbedis visada atsako vienodai – vis tiek dainuočiau.

Šou nežavi

Nesimato K.Kerbedžio muzikiniuose televizijos šou, abejotinos vertės konkursuose, retai jo veidas šmėžuoja laikraščių ir žurnalų puslapiuose. Net Panevėžio gatvėmis dainininkas sako vaikščiojantis mažai. Gal todėl ir miesto valdžia dainininką daugybę metų buvo pamiršusi. „Žinia, kad meras nori mane matyti, buvo labai netikėta, – neslepia K.Kerbedis. – Smagu, kad prisiminė, įvertino ir apdovanojo. Ne dėl to dainas kuriu, bet širdyje gera, kai esi vertinamas.“

K.Kerbedį pažįsta visas Panevėžys, todėl prie to, kad tenka sveikintis ir rankas spausti visai nepažįstamiems žmonėms, dainininkas senokai priprato. Tokiu dėmesiu jis tik džiaugiasi. „Vadinasi, savas čia esu ir mylimas, ir visai nepasikėlęs“, – juokiasi K.Kerbedis.

Jį tik pradžiugino ir vienos gerbėjos elgesys praėjusį savaitgalį vykusiame koncerte, kai į salę dainuoti patraukusį atlikėją viena gerbėja viešai išbučiavo. „Prispaudė mane kaip reikiant“, – tąkart juokėsi moterų numylėtinis.

Atsisakymų populiarių laidų prodiuseriams – daugybė. Trečią kartą sulaukęs kvietimo dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“ K.Kerbedis trečią kartą rengėjams pasakė: „Ne“. „Pirmiausia, neturiu tiek laiko, o dalyvaujant tokiuose projektuose jo reikia tikrai daug.

Antra, tai būtų cirkinimasis, o tai įžeistų ir mano publiką, ir mane patį, – paaiškina dainininkas. – Galbūt galvočiau kitaip, jei būtų galima duetu dainuoti su profesionalu. O dabar įsivaizduokite: kokia nors ministrė dainuoja su Kerbedžiu. Cirkas.“

Jis atskleidžia ir dar vieną nesirodymo šou priežastį. Po Jūrmalos festivalio sako atsižegnojęs pasirodymo prieš bet kokias komisijas.

„Kad kažkoks ten, atsiprašau, komisijos narys mane aptarinėtų?“ – nusijuokia estrados grandas.

Koncertai – aukščiausio lygio

Vienintelę išimtį K.Kerbedis vis dėlto padarė – dalyvauja LTV transliuojamoje laidoje „Mūsų dienos kaip šventė“. Sulaukęs publikos palaikymo dainininkas laimėjo „Auksinį mikrofoną“ ir dabar juokauja, kad „užsivedė“ – nori ir kito, paskui – ir dar vieno mikrofono. „Laidos vedėjų paklausiau, kodėl „Yva“ nedalyvauja, ir sulaukiau atsakymo, kad kviečiami tik tie, kurie estradoje šmėžuoja ne trumpiau nei dvidešimt metų“, – pasakoja K.Kerbedis.

Panevėžietis svarsto: jei būtų jaunas pradedantis dainininkas, veikiausiai ir jis darytų tą patį – lįstų į televizijos ekranus, žurnalus, keltų skandaliukus. Dabar tai nebeturi prasmės. Populiarumo seniai pakanka, o ir labai svarbus jis niekada nebuvo.

Lietuvos estrados grando, šlagerių karaliaus titulus K.Kerbedis seniai užsitarnavo. Malonūs jie, bet ir šypseną kelia. Kaip ir karališkasis koncertų turas po Lietuvą. „Tiesiog labai gražus žodis – karališkasis, – šypsosi dainininkas. – Juokavom juokavom ir nutarėm mano šlagerių karaliaus titulą išnaudoti reklamoje.“ Retai savo gerbėjus džiuginantis koncertais K.Kerbedis juos rengia aukščiausio lygio. Apšvietimas, įgarsinimas, scenoje kartu pasirodantys kolegos – viskas apgalvota iki smulkmenų.

Karališkajame ture kartu su K.Kerbedžiu dainuoja Rosita Čivilytė, Asta Pilypaitė, Vaidas ir Haroldas. Juokauti nevengiantis dainininkas pasakoja, kad jis scenoje esantis tėvas, Rosita – motina, Asta – tėvo pusseserė, o jauni dainininkai Vaidas ir Haroldas – vaikai. Prakalbęs rimčiau K.Kerbedis prisipažino, kad renkasi tuos, kurie tikrai dainuoja arba bent jau yra draugai.

Publika myli

Dainuoja K.Kerbedis gyvai.

„Bėda ta, kad žiopčioti nemoku, – patikina šlagerių karalius. – Fonograma gelbsti nebent lauko koncertuose šaltuoju metų laiku, kai gyvas dainavimas gali būti pražūtingas balsui.“ Po koncertų maratono prireikia kelių dienų, kol atsigauna užkimęs balsas ir grįžta organizmo jėgos.

„Koncertai ilgi, kai kurias dainas tenka kartoti, todėl džiaugiuosi prieš pusmetį radęs homeopatines tabletes, jos puikiai sugrąžina balsą“, – išduoda dainininkas.

Artimiausiuose planuose – naujo albumo įrašymas, tolesniuose – geras koncertas LTV studijoje.

„Buvau nustebęs, kad mano prieš trejus metus įrašytą koncertą teberodo, net skambinau į televiziją, kad baigtų juokus, nes renginys moraliai paseno, – stebisi dainininkas. – Atsakymo sulaukiau neginčijamo: kol reitingai liudys, kad koncertas žiūrimas, tol jį rodys.“ Nesistengiantis įtikti publikai, o darantis tai, kas plaukia iš širdies, K.Kerbedis turi ir ištikimų gerbėjų, ir ilgus metus nenusibostančių dainų. Publika mielai klausosi naujų kūrinių, koncertuose nuoširdžiai su dainininku dainuoja ir metų patikrintas „Sakale, lėk“, „Vėjai keturi“, „Melodiją“ ar nuo K.Kerbedžio vardo nebeatsiejamą „Pienių vyną“.

Klausimas apie širdžiai mieliausią dainą, sako, visada suglumina. Nėra tokios. Į visas dalis širdies įdėta, kiekviena savaip iškentėta.

„Per šio turo koncertus dainuoju naują dainą, kuri man pačiam kelia tokį jaudulį, kad net šiurpas kūnu eina, – atskleidžia K.Kerbedis. – Kaifuoju nuo lyrinių dainų, bet gyvenime nesu liūdnas, kaip tas šių dienų oras. Reikia ne liūdėti, o daugiau šypsotis ir džiaugtis. Viskas puiku.“