Pagrindinis veikėjas: gyzeris („geezer“) - tipiškas dvidešimtmetis britų jaunuolis, atstovaujantis „užmirštųjų“ klasę.
Vieta: šiuolaikinio didmiesčio priemiesčiai, Didžioji Britanija.
Laikas: XX a. pabaiga – XXI a. pradžia.
Istorija#1:
Ne viskas pavyksta taip lengvai (A Grand Don‘t Come for Free)
Mike'as Skinneris, jaunausias iš keturių atžalų, gimė ir užaugo dviejų londoniečių šeimoje Vidurio Anglijos didmiestyje Birmingeme. Apie jo vaikystę ir paauglystę jokių ypatingų žinių ar sensacingų faktų neturima, išskyrus tai, kad jį kankino ir vis dar kankina epilepsijos priepoliai. Dėl šios ligos vaikas buvo pasmerktas sąlyginei vienatvei, bet dėl to muzika tapo geriausia jo drauge. Mike‘as vienąkart visai rimtai prisipažino, kad tuomet be muzikos tikriausiai būtų išprotėjęs.
Devyniolikos, visų atkalbinėjamas, bet savo merginos įtikintas jis išvyko ieškoti laimės į Australiją. Gyvenimas egzotiškai patrauklioje didžiausioje pasaulyje saloje nebuvo labai lengvas ir linksmas, todėl mergina po metų Mike‘ą apdairiai iškeitė į kitą. Suvedžiotas ir apgautas jaunasis britų gyzeris dar kurį laiką pasitrynė Sidnėjaus autsaiderių pasaulyje bei permąstė savo požiūrį į gyvenimą, merginas ir mėgstamą muziką. O po to grįžo į gimtąją šalį, kur kas mažesnę ir atšiauresnę salą kitame pasaulio gale, iš Birmingemo persikėlė gyventi į Londoną ir... pradėjo viską iš naujo.
Faktas: Mike‘o tėvas kažkada rado ir į policijos nuovadą atnešė nesprogusią bombą. Septyniasdešimt penkerių britas dar ir dabar visiems noriai pasakoja šį neįtikėtiną nuotykį. Gal tai buvo pirma Mike‘o išgirsta sukrečianti, bet tuo pačiu įkvėpianti „gatvės“ istorija?
Istorija#2:
Stumtelkim reikalus į priekį (Let's Push Things Forward)
Mike‘as „The Streets“ Skinneris kurti pradėjo penkiolikos, kovodamas su savo paaugliška vienatve. Bet praėjo dar šiek tiek laiko, kol šis gyzeris savyje sukaupė daugiau unikalios gyvenimiškos patirties, pakankamai istorijų, kurias galėtų tik jam būdinga maniera, paties žodžiais tariant, išspajuti.
1990-ųjų pabaigoje, po šiokių tokių klajonių tolimuose kraštuose laimės beieškant, grįžimo Anglijon ir persikėlimo į išprotėjusį Londoną, Mike‘as bandė įkurti leidybinę įrašų firmą, o ir visais kitais įmanomais būdais stengėsi išleisti namuose primityviomis sąlygomis sukurtą muzikinę produkciją, siuntinėdamas ją įvairiems leidėjams, tuo pačiu dirbdamas pačius prasčiausius darbus greito maisto užeigose ir restoranuose.
Mike‘o pirmoji ir pagrindinė įtaka buvo hiphopo muzika bei kultūra, vėliau jo dėmesį patraukė ir house bei jungle. Todėl visai nekeista, kad kaip pagrindą savo istorijų pasakojimui Mike‘as pasirinko taip vadinamą british garage – grynai britišką šokių muzikos hibridą, sėkmingai sukryžminusį amerikietiško vokalino house, dar vadinamo garage, melodingumą, drum and bass ritmiką ir hiphopo repavimą. Ir nors teigia šios muzikos nepažįstąs, „The Streets“ naujame albume akivaizdi dar ir Britiško roko tradicijų įtaka.
2000-ų pabaigoje Mike‘ą pagaliau aplankė sėkmė – bene garsiausia british garage leidybinė firma „Locked On“ išleido ne tik pirmą, bet dar ir sėkmės susilaukusį singlą „Has It Come to This?”. Singlas pasiekė Didžiosios Britanijos Top 20 ir paruošė dirvą unikaliam 2002 m. debiutui – albumui „Original Pirate Material”.
Faktai: Mike‘as Skinneris neturi jokio formalaus muzikinio išsilavinimo. Abiejų jo albumų tekstai ir muzika visai primityvūs ir tarpusavy nedera klasikine šių žodžių prasme. Nepaisant to, „The Streets“ yra vienas originaliausių ir sėkmingiausių praėjusių dviejų metų muzikinių projektų Didžiojoje Britanijoje, nes jau seniai muzikinė kūryba nebuvo tokia tikra, tokia jaunatviškai ekspresyvi, taip gerai nederėjo su vieta ir laikmečiu.
Istorija#3:
Silpnieji tampa herojais (Weak Become Heroes)
Analizuojant „The Streets“ populiarumo priežastis būtų galima nueiti labai toli. Kai kas jau spėjo Mike‘o rupią gatvės poeziją palyginti su literatūros klasikų Fiodoro Dostojevskio ir Samuelio Pepiso dienoraščio formos proza... Bet gal nereiktų kapstyti taip giliai? „Keep it on a street level!“, - kaip pasakytų pats Mike‘as.
Keletas dalykų tikrai akivaizdu – Mike‘as „The Streets“ Skinneris labai natūralus ir tikras, tipiškas, bet tuo pačiu ir visiškai unikalus, ironiškas ir komiškas, bet kai reikia - velniškai rimtas, sąžiningas, o dėl to labai įtaigus. Jis tiesiog idealiai vaizduoja, tokio profesoriaus Johno Sutherlando (Džono Saterlando) žodžiais tariant, jauną, bet be perspektyvų, gudrų, bet neišsilavinusį, piktą, bet neaišku, dėl ko, maištingą, bet apolitišką, neaiškiai reiškiantį mintį, bet labai ekspresyvų britą gyzerį – tą vaikiną, klaidžiojantį XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Britanijos didmiesčio kasdienybės gatvėmis. Kebabai, alus, žolė, televizijos serialai, kompiuteriniai žaidimai, futbolas, laukiniai vakarėliai, merginos ir dažniausiai nelabai vykę santykiai su jomis - „Sex, Drugs 'n' On The Dole“...
Kita vertus, akivaizdu, kad Mike‘as - ne toks nevykėlis, kaip tas jo istorijų „pagrindinis veikėjas“. Jis kažkur visai šalia, ir panašu, kad bent truputį „aukščiau“ viso to. Ir jis gali papasakoti ne vieną istoriją.
Faktai: du metai – du komerciškai sėkmingi ir jau kultiniais laikomi albumai. Pelnytas prestižinis jaunų bei novatoriškų atlikėjų „Mercury“ apdovanojimas ir dar daug kitų. Buvusiam greito maisto užeigų darbuotojui dvidešimt ketverių Mike‘ui Skinner‘iui jau siūloma pradėti ir karjerą Holivude, nes jis – „personažas“ pats iš savęs. „A Grand Don‘t Come for Free“ - ne viskas gaunasi taip lengvai? Gal ir ne lengvai, bet gan greitai. Svarbiausia žinoti gerų istorijų ir... mokėti jas papasakoti. Oi!
* * *
We were just standin there mindin our own
And it went on and on
We all smile we all sing
The weak become heroes then the stairs align
We all sing we all sing all sing
