K. Vyšniauskas. Kodėl nematau prasmės balsuoti M.A.M.A apdovanojimuosekomentaras

 (91)
„Sveiki, „M.A.M.A 2013“ komisijos nariai, nesuvaldomai artėja grandiozinis metų renginys – „M.A.M.A“ muzikos apdovanojimai, tad pats laikas “pasiraitoti rankoves“ ir kibti į darbus“, – gavau laišką iš apdovanojimų organizatorių, gramatika ir skyryba netaisyta. Dėkui jiems, kad pakvietė į komisiją – priimu kaip įvertinimą. Bet manau, kad prasmingiau yra nebalsuoti, nei balsuoti. Paaiškinsiu kodėl.
Karolis Vyšniauskas (D. Abramavičiūtės nuotr.)

„Apdovanojimai“ yra magiškas žodis. Būti apdovanotiems – garbė, pripažinimas ir solidus įrašas į kūrėjų biografiją. Tačiau dažnai apdovanojimų romantika dingsta tada, kai pradedi nagrinėti, kokia yra rinkimų sistema.

Šiemet trečius metus rengiami lietuviškos muzikos apdovanojimai M.A.M.A visuomenei save pristatė gigantiškai: jie didžiausi, reikšmingiausi, nacionaliniai. Jų šou metu Lietuvos atlikėjai atrodo „ne prasčiau už Rihanną“ (tikrai?). Jų nugalėtojus renka muzikos profesionalų komisija, kuri yra per daug gausi, kad būtų šališka.

Paskutinis punktas yra pats svarbiausias. Ir jis tik iš dalies teisingas. Taip, apdovanojimų nugalėtojus renka komisija. Tik dvi bėdos: a) niekas, išskyrus apdovanojimų organizatorius, nežino, kokie konkretūs žmonės patenka į komisiją, b) komisijos vaidmuo rinkimuose yra antraeilis, nes jie nugalėtojus renka tik iš tų grupių ir atlikėjų, kuriuos jiems nurodo organizatoriai.

Anot apdovanojimų taisyklių, chronologiškai viskas vyksta taip: visų pirma visi šalies atlikėjai ar jų atstovai gali patys pranešti M.A.M.A organizatoriams, ką yra nuveikę per šiuos metus, o organizatoriai, savo ruožtu, taip pat renka informaciją apie per metus Lietuvoje išleistus įrašus, surengtus koncertus. Tikslas – turėti kuo detalesnį tų metų lietuviškos muzikos paveikslą.

Kad galėtų būti nominuotas, kiekvienas atlikėjas turi atitikti vieną iš kelių kriterijų: būti per metus išleidęs įrašų, surengęs svarbių koncertų, atstovavęs Lietuvai žinomuose tarptautiniuose festivaliuose („Slavianskij Bazar“ irgi tinka) ir kt.

Už tai, kad kriterijai yra aiškūs ir viešai skelbiami apdovanojimų puslapyje – didelis pliusas.

Kai visa ši informacija pasiekia organizatorius, tada savo žodį taria „Muzikos asociacijos taryba“. Būtent ji iš aibės atlikėjų išrenka tuos, kurie yra nominuojami metų geriausiems. Po penkis kiekvienoje kategorijoje.

Čia ir prasideda visas įdomumas. „Muzikos asociacijos tarybą“ sudaro viso labo septyni žmonės: keturi atlikėjai, du muzikos vadybininkai ir vienas TV prodiuseris.

Tarp atlikėjų – grupės „Bix“ vokalistas Saulius Urbonavičius-Samas, „Anties“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas, Marijonas Mikutavičius, „G&G Sindikato“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Tarp vadybininkų – agentūros „Atlikejai.com“ vadovas Martynas Tyla (dirba su Donatu Montvydu, „Pinup Girls“, Linu Adomaičiu, Giedre Kilčiauskiene ir kt.) ir įmonės „Promo Star“ vadovas Gytis Jagminas (dirba su Mantu, Marijonu Mikutavičiumi, Ieva Narkute ir kt.).

Išskyrus šiemet į jokį apdovanojimą nepretenduojantį Marijoną Mikutavičių, visi šie žmonės yra tiesiogiai susiję su apdovanojimuose nominuotais atlikėjais. Daugeliu atveju būtent jie patys ir yra nominuotieji.

Vienintelis Tarybos narys, galintis vadintis išties nepriklausomu, yra TV prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Tačiau ką žmogus, kurio vadovaujama kompanija kilogramais kepa lietuviškas muilo operas, gali pasakyti apie muziką?

Ką gi, žiūrime į Tarybos darbo rezultatą – šių metų M.A.M.A nominantų penketukus. Tarp pretendentų į metų grupę – „Antis“. Į metų atlikėją moterį – Giedrė Kilčiauskienė ir Ieva Narkutė. Į metų atlikėją vyrą – Donatas Montvydas ir Mantas. Į metų albumą – Giedrė Kilčiauskienė, „Antis“, Ieva Narkutė. Į metų pop – Donatas Montvydas ir „Pinup Girls“. Į metų roką/alternatyvą – „Antis“ ir „Bix“. Į metų hiphopą – „G&G Sindikatas“. Į metų koncertinę grupę ar atlikėją – „Antis“ ir „Bix“. Į metų vaizdo klipą – Donatas Montvydas.

Turime tik dvi nominacijas, kuriose nėra tiesiogiai su „Muzikos asociacijos taryba“ susijusių grupių ar atlikėjų: tai metų proveržis ir metų elektronika.

Tiesa, ir tai sakyti ne visai tikslu. Tarp metų proveržio (o taip pat ir tarp metų atlikėjo) yra šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavęs Andrius Pojavis. Tas pats, kurį „Eurovizijai“ ruošė ne kas kitas, o „Atlikejai.com“ vadovas, pagrindinis M.A.M.A organizatorius Martynas Tyla. Ar atlikėjas, kurio posteurovizinis koncertinis turas po Lietuvą praėjo taip, jog dalį koncertų teko atšaukti dėl neišpirktų bilietų, išties gali būti „metų proveržiu“, lai būna retorinis klausimas.

Lygiai kaip ir tai, ar prieš 17 metų paskutinį studijinį albumą išleidę „Bix“ vis dar yra tarp geriausio lietuviško „roko/alternatyvos“.

Žinoma, tikrai ne visos nominacijos atrodo šališkos. Ir toliau aktyviai kuriantys ir koncertuojantys Lietuvos hiphopo pionieriai „G&G Sindikatas“ turi būti tarp geriausiųjų šalies hiphopo grupių. Būtų neteisinga juos eliminuoti vien dėl to, kad tarp priimančiųjų M.A.M.A sprendimus yra šios grupės lyderis.

„Antis“ šiemet taip pat buvo gyvybingi kaip jau galbūt niekas iš jų nebesitikėjo. Net jei Algirdo Kaušpėdo nebūtų apdovanojimų Taryboje, jie yra verti gautų nominacijų, o gal ir geriausiųjų apdovanojimų.

Ieva Narkutė šiemet pagaliau išleido debiutinį albumą ir jis pranoksta daugelį lietuviškos popmuzikos produkcijos. Nenominuoti jos dėl to, kad tarp apdovanojimų organizatorių yra jos vadybininkas – vėl gi būtų neteisinga.

Taigi, nėra taip, jog šių metų nominantų vardai akiplėšiškai iškreiptų dabartinės Lietuvos popscenos veidą. Tačiau pasakius tai, būtina pasakyti, kad „Muzikos asociacijos tarybos“ nariai ir jų globojami atlikėjai tarp nominantų vietų turi daugiau nei pakankamai.

Lietuvos popmuzikos scena yra maža, visi yra susiję ir verda tose pačiose sultyse. Tai nieko nauja. Tačiau ar mums reikia tai dar labiau įtvirtinti „nacionaliniais“ save vadinančiais apdovanojimais, kuriuose esminiai sprendimai yra sukoncentruoti kelių žmonių rankose?

Taip, galutinį žodį apdovanojimuose taria komisija, dėl to žiūrovams ir apdovanotiems muzikantams atrodo, jog rinkimai yra demokratiški. Tačiau tai yra blefas, nes, pasikartosiu, komisija renkasi tik iš to, ką jai pateikia organizatoriai.

Per praėjusius Seimo rinkimus buvo galima balsuoti ir už Kristinos Brazauskienės partiją. Ateinančiuose Prezidento rinkimuose bus galima balsuoti už Ignalinos merą. Šių politikų šansai laimėti yra artimi nuliui, bet jie dalyvauja rinkimuose, nes jų kandidatūros pateiktos atitikus visus reikalavimus. Tai yra tikroji pasirinkimo laisvė ir tikroji demokratija.

M.A.M.A demokratija – surinkti visus reikalavimus atitinkančius kandidatus, tada leisti kelių šališkų žmonių grupei, remiantis niekur nenurodytais kriterijais, atfiltruoti vos kelis iš jų, ir už likusiuosius duoti balsuoti komisijai, kurios sudėties niekas be pačių organizatorių nežino. O tada nugalėtojus įvardinti „geriausiais šalyje“.

Kaip vieną svarbiausių apdovanojimų uždavinių M.A.M.A organizatoriai įsivardija „kelti lietuviško pramogų verslo kokybės kartelę, skatinti kurti originalią tautinę produkciją, kuri atrastų vietą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.“

Iš tikro norite tai pasiekti? Tuomet padarykite apdovanojimų organizavimą skaidriu: leiskite komisijai rinktis iš plataus spektro Lietuvos atlikėjų; leiskite atlikėjams sužinoti, kas yra tie, kurie juos vertina, kad jie patys nuspręstų, ar tie žmonės jiems tikrai yra autoritetai; leiskite atlikėjams ir komisijos nariams sužinoti galutinius komisijos balsavimo rezultatus.

Taip pat, įtraukite į komisiją užsienio ekspertų, nes absoliuti dauguma Lietuvoje su muzika dirbančių žmonių to, kaip šalies muzikantams rasti vietą pasaulyje, nežino. Jei žinotų, tuomet Donatas Montvydas būtų tarptautinio populiarumo atlikėjas.

Puikiai suprantu, kad M.A.M.A apdovanojimai yra privatūs, ne Kultūros ministerijos rengiami, tad jų organizatoriai yra laisvi sugalvoti tokią rinkimų sistemą, kokios geidžia. Tačiau muzikos pasaulio žmonės yra laisvi prie tos sistemos neprisidėti.

Pernai, naivumo pagautas ir apdovanojimų iliuzijos sužavėtas, šia laisve nepasinaudojau, tačiau savo balsų atiduoti taip ir nepavyko. Kaip informavo organizatorių atstovai, „atsiprašome, turbūt nesuvaikščiojo informacija“ (ir greičiausiai toks buvau ne vienas: vėliau buvo skelbta, kad tais metais iš 109 komisijos narių savo balsus atidavė tik 66. Trečdalis (!) neatidavė. Bet negi mums reikia skaidrumo?). Gal ir gerai.

Šiemet pasinaudosiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Muzika

Po metų pertraukos sugrįžta festivalis „Sūpynės“ (1)

Elektroninės muzikos gerbėjai jau kraunasi daiktus ir nekantriai laukia po metų pertraukos sugrįžtančio festivalio „Sūpynės“, vyksiančio šį savaitgalį.

Po 20 metų „Radiohead“ sugrįžo į Glastonberį

Penktadienį, birželio 23 d., Didžiosios Britanijos roko ir elektroninės muzikos grupė „Radiohead“ vėl koncertavo žymiojoje piramidės formos Glastonberio festivalio scenoje. Po ankstesnio įsimintino grupės pasirodymas šiame festivalyje praėjo net 20 metų.

Glastonberio muzikos festivalyje visų akys krypo į K. Perry

Sekmadienį Glastonberio festivalyje visų akys krypo į futuristinį kostiumą vilkinčią Katy Perry.

Su grupe „RSP“ išgarsėjusi V. Vyšniauskaitė pakeitė sceninį vardą: pradeda naują kūrybinį etapą (4)

Pasaulinėse muzikos topų viršūnėse tendencijas jau kelerius metus diktuoja hiphopo ir R&B muzika. Lietuvoje šie žanrai žengia pirmuosius žingsnius didelių scenų link, drąsiai vedami jaunų atlikėjų. Viena tokių – Viktorija Vyšniauskaitė, pristatanti savo naują kūrybinį etapą.

Elektronikos klodų tyrinėtojai „Golden Parazyth“ kauniečius „pavaiš‌ino“ žinomiausiais kūriniais

Kad Kaunas mėgsta elektroninę muziką jau buvo galima įsitikinti šiemet per „Kauno Hanzos Dienų“ šventę, kuomet visa pagrindinė senamiesčio Vilniaus gatvė virto gyva šokių aikštele. Todėl ir ketvirtadienį senamiesčio širdyje „Adform kiemelyje“ vykęs „Golden Parazyth“ koncertas sulaukė nemažo miestiečių dėmesio.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.