Norime atsigriebti už praėjusius metus“, – DELFI sako kartu su draugu muziką kurianti mergina, kurią artimieji pažįsta kaip Gretą. Jie dviese užsiima ir savo muzikos vadyba, nors abu yra savamoksliai šioje srityje.

Praėjusią savaitę suėjo trys metai nuo dienos, kai į „YouTube“ buvo įkelta GJan daina „Not Afraid“ ir ją lydintis namų gamybos vaizdo klipas. Dabar daina turi beveik 4 mln. peržiūrų. Po jos sekė dainos „Tattoo“ ir „I Need Your Love“, peržiūrėtos virš 2 mln. kartų.
GJan

Tuo metu Šiauliuose gyvenusi ir dar į mokyklą ėjusi GJan tapo pirmąja lietuviško interneto „YouTube sensacija“ - atlikėja, išpopuliarėjusia ne televizijos, radijo ir vadybininkų pinigų dėka, o internetu. GJan nebuvo klausytojams įbrukta – patys klausytojai pasirinko ją mėgti, įrodydami tai milijonus kartų sukdami jos dainas „YouTube“.

Tačiau 2013-ųjų pabaigoje, pasirodžius dar vienai dainai „Now You“, stojo tyla. Lietuvos muzikos vadybininkai, kurių nė vienam nepavyko GJan pasiimti į savo glėbį, galėjo trinti rankomis – žaibiškai sužibusi dainininkės žvaižgdė, atrodė, prigeso.
GJan

Bet tai buvo tik įspūdis iš šalies. Šiandien atlikėja turi naujienų: jos dainą galima išgirsti Vokietijos televizijose, kompanijos „Active O2“ sukurto sporto vandens „Adelholzener“ reklamoje. Ta proga Greta dalinasi pilna šios dainos versija su gerbėjais, kurie naujų jos dainų laukė beveik pusantrų metų.

Reklama, kurioje panaudota GJan daina:

Gali būti, kad tai – tik ilgo kelio į pasaulio muziką pradžia. Per tą patį „YouTube“ GJan surado muzikos verslo gigantai kompanijos „Sony/ATV Music Publishing“, „Artist Publishing Group“ ir „Universal Music“ Vokietijos padalinys. Šios kompanijos dirba su garsiausiais pasaulio atlikėjais – Beyonce, Taylor Swift, Kanye Westu ir šimtais kitų. Jos taip pat nuolat ieško ir naujų talentų – dėl to ir susisiekė su GJan.

Šių kompanijų kvietimu Greta su draugu skrido į Los Andželą ir Berlyną susitikti su jų atstovais, tarp kurių buvo muzikos vadybininkai, prodiuseriai, netgi vienos iš kompanijų („Artist Publishing Group“) vienas direktorių.

Kol kas vizitai nesibaigė parašu ant sutarties, tačiau net jeigu tai ir neįvyks, jiedu jau įrodė: jei jauti šiandieninės muzikos pulsą, gali pradėti tarptautinę karjerą net ir rašydamas dainas savo namuose Šiauliuose.

Būtent tai atlikėja dabar ir daro: toliau rašo naujas dainas, šįkart jau iš Vilniaus, kur persikėlė gyventi baigusi mokyklą. Naujų dainų vėl laukti pusantrų metų tikrai neteks, užtikrina.

Apie tai, kas atsitiko per visą šį laiką – DELFI interviu su pačia Greta-GJan.

– Nuo paskutinės GJan dainos „Now You“ pasirodymo praėjo beveik pusantrų metų. Per tą laiką surengei tik keletą koncertų, iki šiandien nebuvai dalinusis nauja kūryba, bet „Facebook“ paskyroje vis primindavai, kad muzikos neapleidai. Ką veikei visą
šį laiką?

 – Po „Now You“ išleidimo buvau 12-oje klasėje, prasidėjo antras
pusmetis mokykloje, iki pat vasaros ruošiausi egzaminams. Pasibaigus
stojamiesiems persikėlėme iš Šiaulių į Vilnių, o po to iškart prasidėjo universitetas. Vasaros ir jos atostogų beveik ir nepajutau.

Ironiška, bet po „Now You“ pasirodymo – dainos, kuri Lietuvoje praktiškai nesulaukė didesnio susidomėjimo – mus išgirdo nemažai žmonių, dirbančių su muzika svetur. Todėl po to visas laikas atiteko mokslams ir
kelionėms.

– Buvai išvykusi į JAV ir Vokietiją susitikti su įrašų kompanijų atstovais. Kaip sekėsi?

  –  Taip, kartu su draugu, su kuriuo kuriame dainas, kelis kartus buvome Berlyne, Vokietijoje ir kartą Los Andžele, JAV. Vokietijoje daugiausia bendravome su „Sony/ATV Music Publishing“ (didžiausia pasaulyje muzikos įrašų kompanija, dirbanti su tokiais atlikėjais kaip Beyonce, Taylor Swift, Rihanna ir daugeliu kitų – DELFI).

Taip pat buvom susitikime su „Universal Music“ (kita iš didžiųjų muzikos įrašų kompanijų. Jos atlikėjų sąraše – Madonna, Katy Perry) Vokietijos padaliniu.

JAV vykome į APG („Artist Publishing Group“ - dirba su Kanye Westu, Nicki Minaj ir kitais atlikėjais), kurie yra po „Warner/Chappell“ kompanijos vėliava. Taip pat turėjome galimybę pabendrauti su „Imagine Dragons“ ir dar kelių grupių vadybininkais.

Dabar, kai pagalvojam, tikrai sunku patikėti viskuo, kas įvyko per šituos
metus. Turėjome daug smagių akimirkų tiek JAV, tiek Vokietijoje.
Viskas skamba fantastiškai, bet yra ir kita pusė: ilgainiui pradėjo
trūkti garantijų, užtikrintumo, atsirado rinkos barjerai. Tačiau be galo džiaugiamės užmezgę ten pažintis, stengiamės jas palaikyti ir dabar.

Kaip viskas bus vėliau – matysime. Dabar, po ilgų diskusijų ir apmąstymų supratome, ko iš tikrųjų norime ir kokiu keliu mums reikia eiti. Todėl pasiėmiau akademines atostogas universitete ir labai rimtai kimbame į muziką. Kaip bus – taip. Nusprendėme tiesiog mėgautis tuo, ką darom, ir nebesikoncentruoti į pašalinius dalykus.

O apibendrinant, norėčiau tiesiog pasakyti visiems, kas kuria muziką
ir pergyvena, kad jų nepamato todėl, kad „mes esam iš Lietuvos“:
taip tikrai nėra, viską jie mato. Tiesiog reikia mažiau apie tai
galvoti.

  – Kokių komentarų apie savo muziką užsienyje sulaukėte? Ar žmonės
nustebdavo išgirdę, kad atvykote iš Lietuvos?

  – Amerikiečiai labai mandagūs, todėl net jeigu ir nežinodavo, kur yra Lietuva, apsimesdavo, kad žino. Nors, aišku, dalis jų iškart pasakydavo, kad tai buvusi Tarybų sąjungos dalis. Galima sakyti, kad 50 proc. žinodavo, likę 50 proc. sakydavo, kad žino, nors būdavo akivaizdu, kad ne! Bet gal taip ir geriau.

Vokietijoje – kitaip, jie arčiau mūsų, tad praktiškai visi buvo girdėję
apie Lietuvą. Tačiau apie mus žino tikrai mažai. Apie mūsų muzikos „eksportą“ apskritai nieko nėra girdėję. O jei papasakodavome, kaip veikia lietuviškas „muzikos biznis“, tai jie niekaip negalėdavo suprasti. Jiems buvo keista, kad mes neturime jokių rimtų leidybinių kompanijų, muzikos eksporto, kad į muziką čia daug kas žiūri tik kaip į hobį.

Dėl komentarų apie muziką – kadangi jie mus patys kvietė, tai nieko
kito ir nebeliko, kaip tik liaupsinti mus (juokiasi). Nors apskritai
amerikiečiai labai pozityvus, jie visada sako tik gerus dalykus ir
su labai didelėmis emocijomis. Sunku ir besuprasti, kada tai tiesa,
kada ne. Tiesa, kai buvome Los Andžele, patikino, kad bent jau jų
kompanijoje, esame pirmieji iš Lietuvos, kuriuos jie atsivežė. Tai
paguodė!

 – Kaip leidybinių kompanijų atstovai jus surado – tiesiog paklausę
dainas per „YouTube“?

 – Taip, tiesiog „YouTube“ rado dainas, panaršė daugiau, ir tada parašė el. paštu. Kiekviena didesnė muzikos kompanija turi savo padalinį pilną darbuotojų bei savanorių, kurių darbas yra ieškoti naujų atlikėjų. Todėl jie dieną naktį sėdi prie kompiuterių, eina per vaizdo ir garso įrašus „YouTube“, „Soundcloud“ ir panašiose vietose.

Pirmuose laiškuose paprašė papasakoti plačiau apie save ir savo muziką.
Tada buvo pokalbis per „Skype“, galiausiai – kvietimas atskristi.

 – Ar pirmą kartą buvai JAV? Kokį įspūdį ši šalis paliko?

 – Taip, pirmą kartą, bet labai tikiuosi, kad ne paskutinį. Kol kas JAV man patiko labiausiai iš visų kada nors aplankytų šalių. Žmonės tikrai draugiški ir tolerantiški. Vėl gi – galima sakyti, kad jie veidmainiauja. Gal taip ir yra. Bet ta atmosfera, kuri ten sukurta, yra tikrai gera ir pozityvi, ji nuteikia šypsotis. Sunku pasakyti, kaip būtų kitomis aplinkybėmis, bet tas kelias dienas, kol ten buvome, jautėmės puikiai.

O ir mitas, kad ten tik baisus maistas, išnyko jau pirmą vakarą. Su
draugu nevalgome jokių gyvulinės kilmės produktų. Jis seniau sakydavo, kad „veganu tai aš tikriausiai negalėčiau būti, nes labai daug visko reikia atsisakyt.“ Bet pirmą vakarą nuėjome į „Veggie Grill“, ten visas maistas yra veganiškas. Tai kai paragavo jų gaminamo maisto, jo pirmi žodžiai buvo: „Gerai, čia aš tikrai galėčiau būti veganu, tobulai skanu!“

 – Po „Tattoo“, „Not Afraid“ ir kitų pirmųjų tavo dainų sėkmės daugelis Lietuvos atlikėjų būtų iškart išleidę albumą, rengę koncertinį turą – kad tik neišblėstų populiarumas. Tu nusprendei niekur neskubėti. Kodėl?

 – Neskubėjimas išėjo pusiau planuotas, pusiau priverstinis. Visi šie
reikalai su didelėmis įrašų kompanijomis stabdė viską. Visi kompanijų atstovai sakė: „Luktelėkim truputį su dainomis“ - tai yra logiška, nes jeigu planuoji dirbti su nauja įrašų kompanija, tiek jiems, tiek atlikėjui yra daug naudingiau turėti daugiau sukauptų neišleistų dainų. Bet visą tą laiką mes, aišku, kūrėme dainas, kiek leisdavo laisvas laikas tarp mokslų ir kelionių.

Žinome, kad daugelis galvoja: „Jie kvaili, nesupranta kaip veikia muzikos
biznis“. Bet mes dėl praėjusiųjų metų nė kiek nesigailim. Patirtis, kurią įgijome visuose susitikimuose ir kelionėse - neįsivaizduojame, kur kitur būtų galima pasisemti bent pusę tiek. Dabar viskas atrodo gerokai aiškiau ir šviesiau.

 – Šiandien išleidote naują dainą „Nobody Around“. Kaip parašėte ją?

  – Tiesą pasakius, su šita daina mums ir pasisekė, ir truputį nepasisekė. Ją parašėme gana seniai. Tie, kurie eidavo į mūsų
koncertus, ją jau bus girdėję, tik šiek tiek kitaip skambančią.
Daina gana simboliška viskam, kas įvyko – nors buvo parašyta dar
prieš visa tai. Tiesiog, kai daug žmonių kišasi ir aiškina, kaip
tu turėtum elgtis, pagalvoji, kad daug geriau jautiesi, kai esi
tiesiog vienas, ar dviese („Nobody Around“ pavadinimas reiškia
„Nieko nėra greta“ – DELFI).

Nepasisekė tik todėl, kad po pertraukos planavome sugrįžti su kita daina. Bet būtent šiandien Vokietijos TV ekranuose pasirodė reklama, kurioje kompanija „Active O2“ savo sporto vandeniui „Adelholzener“
pristatyti panaudojo šią mūsų dainą, todėl norėjome ja pasidalinti ir su klausytojais.

Na, bet ir tą kitą dainą, kuri buvo ruošiama, išleisime visai greitai.

 – Kaip reklamos kūrėjai Vokietijoje jus surado ir kuo jiems patiko
jūsų daina?

 – Ir vėl – „YouTube“, turbūt. Nors išties, čia įdomus atvejis, nes šita daina į vokiečių kompaniją pateko per JAV licencijavimo kompaniją, kuri turi padalinį Italijoje.

Tiesiog jiems pagal jų tematiką ir prekės ženklą tiko tekstas ir
emocija, kurią transliavo mūsų dainos priedainis. Ši kompanija
visada renkasi truputį tokias alternatyvaus dainas. Labai džiaugiamės dėl to: tai nors ir mažas, bet vis tiek žingsnelis už Lietuvos ribų.

 – Pernai baigei mokyklą, pradėjai studijuoti. Kaip sekasi universitete? Sakei, jog pasiėmei akademines atostogas.

 – Įstojau į Vilniaus dailės akademiją, objekto dizainą. Pirmas pusmetis buvo be galo sunkus, nes, kaip minėjau, į vieną vietą susidėjo visos kelionės, kraustymaisi ir muzika. Šiaip ne taip baigiau pirmą pusmetį ir dabar esu pasiėmusi akademines atostogas, nes buvo neįmanoma visko spėti. Ar grįšiu kitais metais tęsti mokslų – bus matyti. Dabar daug dirbame prie muzikos: stengsimės kiek įmanoma atsigriebti už praėjusius metus.

  – Koks jausmas persikėlus iš Šiaulių į Vilnių?

  – Ilgiuosi Šiaulių. Kartais būna sunku Vilniuje dėl didelio tempo
ir žmonių kiekio. Mažesni miestai, nuošalesnės vietos, kur daug
gamtos, man artimesnės ir savesnės.

  – Tavo „Instagram“ profilyje nuotraukos su gyvūnais tiek pat svarbios, kiek ir nuotraukos susijusios su muzika. Ką augini šiuo metu?

  – Iš tiesų dievinu gyvūnus. Dabar auginu katę Bulką ir išsvajotąją kalytę Pou. Dar labai norėčiau įsivaikinti kokį paršelį, tačiau dabar tam neturiu sąlygų. Gal kada nors... Globoti galėčiau turbūt visus pasaulio gyvūnus, bet turbūt net pats likimas mane stabdo dėl to, nes
draugas labai alergiškas gyvūnams. Jis aukojasi dėl mano noro auginti tiek gyvūnų. Stengiamės įvairiais būdais malšinti alergenus, tačiau nežinome ar ilgam tas padės.

 – Sakei, kad šiemet nori atsigriebti prieš klausytojus už praėjusius
metus. Laukia daug naujų dainų?

 – Planuojame daug kurti, įrašinėti ir leisti dainas. Atiduosiu visą
save sau ir muzikai. Nieko kito šiuo metu nenoriu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (182)