Jau kurį laiką jis muzikuoja vienas kaip vieno žmogaus orkestras ir rengia ypatingus interaktyvius solo pasirodymus-performansus, į kuriuos šmaikščiai įterpia ir vieną kitą gilesnę mintį bei įžvalgą. Koks jų tikslas ir kodėl apskritai J. Didžiulis pasuko būtent tokiu kūrybiniu keliu?
Daugiau nei muzika
Pasak J. Didžiulio, ėjimas tokios meninės saviraiškos link buvo nuoseklus. „Kažkur pakeliui supratau, kad būdamas vienas prieš publiką galiu padaryti gerokai daugiau. Įnešti interaktyvumo, daugiau improvizuoti, reaguoti į žmonių emocijas bei taikyti visuomeninės psichologijos principus, kurie leidžia labiau įtraukti auditoriją į pasirodymą ir perduoti jai norimą žinią. Be to, tokia veikla man leidžia labiau eksperimentuoti ir tobulėti“, – sakė jis.
Atlikėjas tikina, kad dabar kiekvienas jo pasirodymas būna unikalus, nes beveik niekada nėra labai detalaus išankstinio plano, kaip viskas turėtų įvykti. Dažniausiai, atlikdamas savo kūrinius ir bendraudamas su publika, J. Didžiulis improvizuoja. Jis įsitikinęs, kad tokie pasirodymai tampa daugiau nei muzikiniu koncertu. „Tai daugiau nei muzika, kurią gali tik klausyti, tai veiksmas, transformuojantis kiekvienos erdvės energetiką ir viliojantis klausytoją iš pasyvaus stebėtojo tapti aktyviu dalyviu“, – aiškino atlikėjas.
Anot J. Didžiulio, galutinis pasirodymo rezultatas visada priklauso nuo vietos, kur jis vyksta, ir nuo susirinkusių žmonių. Didesnėse scenose yra mažiau vietos improvizacijai, o mažesnėse, jaukesnėse erdvėse lankstumo ir taisyklių laužymo gali būti kur kas daugiau.
Mokosi net ir iš cirko artistų
J. Didžiulis sako, kad dėl pasirinkto pasirodymų stiliaus muzika jo repertuare yra vienodai svarbi kaip ir šalutinė kūryba – kitos raiškos priemonės. Tiesa, abiejų tikslas yra tas pat – kuo labiau stimuliuoti – įtraukti žmones į pasirodymą, paskatinti juos išgyventi jausmus, kurie net ir po kurio laiko keltų gerų emocijų.
„Aš noriu, kad žmogus ne tik tą patį vakarą po koncerto manytų, jog buvo geras tūsas. Idealiu atveju jis turėtų išsinešti iš pasirodymo emociją ar vieną kitą mintį ir tuo mėgautis net po kelių savaičių“, – tikino atlikėjas.
Siekdamas į savo pasirodymus įnešti kuo daugiau prasmės, užkoduotų žinučių bei emocijų, J. Didžiulis stengiasi papildyti juos netikėtais sprendimais ir svečiais. Pastarieji, anot pašnekovo, ne visada turi būti muzikantai, o jeigu muzikantai – jie privalo būti šmaikštūs ir šarmingi.
„Pavyzdžiui, spalio 7 d. įvyks mano pasirodymas bare „Dirty duck“. Specialiai jam pasikviečiau du žmones: Artūrą Pranckūną ir Alvaro Hernandes. Manau, kad jie peržengia įprastas muzikos ribas ir padės man ateityje išgauti kitokį emocinį bei interaktyvumo lygį. „Dirty duck“ bare darysime pirmuosius bendrus bandymus su jais“, – tikino J. Didžiulis ir pridūrė, jog idėjų ar įkvėpimo jis stengiasi semtis ir iš kitų sričių artistų.
„Ieškau fluxus’o. O toks menas nepaiso apibrėžimų, kategorijų ar ribų. Juk yra puikių cirko numerių, yra ir nuostabių iliuzionistų, aktorių, dailininkų ar kitų menininkų, iš kurių galima daug išmokti. Visų jų patirtis labai praverčia kuriant savo pasirodymus, kurie kaskart turi tapti sklandžia muzikine terapija, išlaisvinančia žmogų, jo mintis ir jausmus“, – sakė J. Didžiulis.
Vis nauji rezultatai
Kalbėdamas apie savo pasirodymus atlikėjas ne kartą akcentavo, jog muzika yra tiesiog katalizatorius, raktas, atveriantis duris į kitas būsenas. O ką, jau ten patekę, nuveiks atlikėjas ar publika, priklauso nuo daugybės smulkmenų. „Įdomiausia ir tam tikra prasme smagiausia, kad nieko iš esmės nekeičiant pasirodyme, įterpiant tik improvizuotus akcentus, galima gauti visiškai skirtingus rezultatus ir reakcijas“, – apie savo pasirodymus pasakojo J. Didžiulis.
Atlikėjas pripažino, kad pastaruoju metu propaguojamą atlikimo braižą jam įgyvendinti pavyko ne iš karto. Reikėjo ilgai tobulinti įgūdžius ir pasiekti aukštesnį lygį, kad būtų galima leisti sau be baimės laužyti nusistovėjusias koncertines, darbo su publika taisykles ar negerbti formatų ribų. „Mane tai išskiria iš kitų atlikėjų minios“, – sakė atlikėjas.
Šiuo metu J. Didžiulis labiausiai džiaugiasi tuo, kad pamažu tampa individualiu meniniu vienetu, kuris gali imtis bendradarbiavimo su įvairiais menininkais – spontaniškai, realiu laiku.
„Nerealiai smagu, kad dabar jau galiu pasileisti į vienos nakties nuotykį su bet kurio žanro muzikantu ar apskritai menininku – mano formatas tai leidžia. Iš to randasi ir dar, tikiu, rasis daug naujų potyrių bei kūrybinio draivo, kuriuo būtinai dalysiuosi su visais“, – tikino J. Didžiulis.
