Grupę sudaro devyni talentingi žmonės, kurių amžius svyruoja tarp 15-26 metų. Pagrindinis „SheeZzanova“ balsas ir veidas yra Rūta Jankauskaitė, kurią bičiuliai ir pažįstami vadina tiesiog Rut. Koncertuose jai pritaria sesuo Eglė Jankauskaitė ir bičiulė Augusta Mikalauskaitė, bosinę gitarą brazdina pusseserė Indrė Šalčiūtė, saksofoną virkdo Žilvinas Stončius, gitaros stygas virpina Tomas Steponėnas, būgnus muša Pranas Gudaitis, o prie sintezatoriaus stovi ir žemiškais grupės reikalais rūpinasi Vidmantas Girskas- Snow.
- Kodėl „SheeZzanova“?
Rut: Kažkada visokiuose interneto portaluose pasirašinėjau tokiu „nick‘u“. Tai dviejų rusiško žodžio „sheeza“ ir „Bossa Nova“ junginys. Tai turbūt vienintelis žodis, kuris galėtų apibūdinti mūsų grojamą stilių, nes jis sunkiai apibūdinamas.
- Kada ir kodėl susibūrėte?
Rut: Aš dainavau visai kitur, bet panorau daryti kažką visai kitokio, todėl atėjau pas Vidmantą (dabartinis „SheeZzanova“ visų galų meistras ir Rut širdies draugas, geriau žinomas Snow pseudonimu – DELFI) į studiją. Tada jis dar grojo elektroninėj grupėj „Exit label“. Ta grupė išsiskyrė ir mes su Vidmantu sugalvojome padaryti „gyvą band‘ą“, grojantį drum‘n‘bass‘ą. Pirmas koncertas buvo praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Tai buvo mūsų pirmas blynas, ne viskas pavyko, bet žmonės atkreipė dėmesį. Tada sukūrėme pirmąją dainos „Elegantiškai sninga“ versiją, kuri sulaukė didelio populiarumo. Tos dainos pagrindu ir sukūrėme grupę. Prieš „De Phazz“ pasirodymą užsinorėjome kažko naujo, todėl pasikvietėme Eglę ir Augustą
Augusta: Pakvietė ir sutikome.
Eglė: Privertė (juokiasi).
Augusta: Jau 10 metų dainuojame. Mokomės džiazo Danguolės Aukselienės suburtoje grupėje „Kivi“.
Rut: Jos labai pagyvina grupės skambesį. Įnešė jaunatviškumo, jaunas vėjo gūsis, kuris atnešė kažko gero.
Eglė: Ir blogo (juokiasi).
- Užsinorėjote viešumos?
Rut: Norime, kad mūsų muzikos kažkas klausytų.
Indrė: Kad patiktų mūsų muzika. Kad vardas „SheeZzanova“ sietųsi su gražia muzika.
Rut: Aš nežinau, ar mes labai skirstome muziką į „undergroundinę“ ir „popsą“. Mes esame tokia kaip ir lengva muzika, kaip tas pats „popsas“, kartu esame tokia grupė, kurios įrašų „Radiocentras“ nepriima.
- Neformatas?
Rut: Mūsų muzika skamba tik per tokias radijo stotis, kaip „Opus 3“, „Zip FM“. O visos kitos sako, kad neformatas.
- Koks yra jūsų klausytojas?
Rut: Tenka koncertuoti ir vyresniems žmonėms, tačiau mūsų klauso ir Eglės klasiokės. Mūsų klauso įvairaus amžiaus žmonės, nes ji – universali.
- Kur jūs įsivaizduojate save grojančius?
Rut: Ten, kur visą laiką koncertuojame.
Indrė: Mes koncertuojame labai įvairiose vietose.
Rut: Esame už nestandartinius projektus. Pavyzdžiui, neseniai teko koncertuoti miške. Vieni mūsų draugai architektai specialiai pastatė sceną, padarė renginį.
Indrė: Buvo labai gera atmosfera. Iš tikrųjų, labai svarbu, kad būtų artumas su publika.
Rut: Aš atsimenu, kai mes stovėjome ant scenos, apačioje buvo dumblas, bet visi vis tiek šoko.
Indrė: Neseniai buvo vienas koncertas Vilniuje „Apsaugok mane“. Pradėjo labai lyti ir žmonės išsiskirstė. Vilniuje yra labai išlepinti žmonės, todėl smagiau kur nors išvažiuoti, nes geriau priima.
- Ar nebijote, kad išpopuliarėjus grupei, nebeliks asmeninio gyvenimo?
Indrė: Kas gali išpopuliarėti, tai nebent Rūta, nes ji yra grupės veidas, o į visų kitų gyvenimus žurnalistai lįsti neturėtų.
Rut: Mes nekūrėme grupės, kad išpopuliarėtume, taip atsitiko savaime. Per metus laiko labai daug įvyko, esame nemažai pasiekę. Kai buvau mažytė, norėjau būti dainininkė, kad mano nuotraukos būtų žurnaluose, kad apie mane rašytų. O dabar, ypatingai po koncertų, kai reikia bendrauti su žmonėmis, o jautiesi pavargusi, pradeda rūpėti tavo pačios poilsis. Kartais pajunti, kad įsijungi į tokį automatinį rėžimą, kad greičiau pabaigtum pokalbį.
- Savo vestuvių nuotraukas publikuotum kokiame nors populiariame žurnale?
Rut: Ne, nei už ką. Ir savo vaikų nuotraukų nepublikuočiau.
- O jeigu pasiūlytų labai daug pinigų?
Rut: Jeigu galėčiau už tuos pinigus nusipirkti butą Nidoje, tada taip.
- Tokia būtų tavo asmeninio gyvenimo kaina?
Rut: Taip, tik būtų gerai, kad adreso niekas nežinotų (juokiasi).
- Tikite savo sėkme ir populiarumu Lietuvoje?
Rut: Mes neturime prodiuserių, tiesiog esame draugai, susibūrę kartu, kad galėtume groti muziką, kuri mums patinka. Tiesiog sulaukėme bendraminčių, kurie palaiko tą mūsų idėją. Mes nesiorientuojame Lietuvos rinkoje, tiesiog darome tai, kas mums patinka. Pasitaikė palankus metas, kai atsirado „Opus 3“, kurie atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta tokios muzikos.
- O iš to malonumo pinigų užsidirbti nesinori?
Rut: Jeigu norėčiau užsidirbti pinigų iš muzikos, tada turbūt būčiau stojusi į vokalą. Tačiau seniai žinojau, kad iš muzikos nepragyvensiu, nes tai labai nepastovus ir neprognozuojamas dalykas. Vieną savaitę turime daug koncertų, o kitą galime jų iš viso neturėti.
- Pavyzdžiui tokios grupės, kaip „Yva“, turi nemažai koncertų. Nevilioja tokios perspektyvos?
Rut: Buvo mane suvilioję tokios perspektyvos, tačiau laiku jų atsisakiau, nes laiku tai supratau. Muzika yra talentas, o pardavinėti taip savo talentą, daryti ne tai, ką tavo talentas liepia vien dėl to, kad uždirbtum pinigų, būtų nesąžininga.
Indrė: Būtų labai smagu, kad mes būtume tokie paklausūs, kaip „Yva“. Groti ir gauti pinigų... bet turbūt ne dėl to mes susirinkome.
- O iš ko jūs gyvenate?
Rut: Mus išlaiko tėvai ir šiek tiek užsidirbame iš koncertų.
- Ką dar veikiate gyvenime?
Indrė: Aš studijuoju ekonometriją. Kai baiginėjau mokyklą, turėjau dvi aistras – matematiką ir muziką. Su muzika susieti savo gyvenimą taip stipriai neatrodė realu, o tuo metu atrodė, kad su matematika galėčiau. Dabar turbūt mąstau atvirkščiai (juokiasi).
Rut: Studijuoju fotografiją Dailės akademijoje. Neseniai įsigijau fotoaparatą ir tikiuosi kada nors surengti parodą. Eglė yra mano pagrindinis modelis. Neapsiriboju konkrečiais objektais, bet su fotografijomis norėčiau dirbti spaudoje. Nenoriu būti menininkė, kuri tik rengia parodas ir daugiau nieko nedaro. Noriu, kad toks būtų mano darbas.
- Kas rūpinsi jūsų įvaizdžiu scenoje?
Rut: Man daugiausiai tenka šita bėda. Eglė dar padeda, nes mūsų garderobas yra grupės garderobas.
Eglė: Beveik viskas, kas yra scenoje – mūsų rūbai.
Rut: Labai sunku septyniems žmonėms įsiūlyti rūbus, kuriuos tu parenki. Įvaizdis turi būti, nes mes nesame grupė, kuri koncertuoja klube „Bix“. Mes nesame pankai ar kažkas tokio. Jeigu koncertuoji prabangiame restorane, juk nedainuosi su džinsais.
Indrė: Reikia derinti aprangą prie koncerto vietos ir kad viskas derėtų tarpusavyje. Aišku, turi būti patogu.
- O suknelės reiškia, kad turėtų būti ir seksualu?
Rut: Ne, aš nepabrėžiu seksualumo. Galbūt jas pasirinkau todėl, kad mūsų grupėje daug bernų. Kad Indrė groja bosine gitara su suknele man atrodo taip gražu ir kartu iššūkis. Suknelės yra moteriška. Scenoje reikia gerai atrodyti.
- Kada galima tikėtis jūsų pirmojo albumo?
Rut: Šitas klausimas yra pats dažniausias pagal reitingus. Jau pribrendome ir susitarėme, kad įrašinėsime albumą, tačiau nesakome datos, kada jis pasirodys. Mes suprantame, kad jo reikia.
- Ko dar iš jūsų kompanijos galima tikėtis?
Rut: Bandysime šiek tiek pakeisti programą, bandysime judėti kita linkme, labiau elektronine.
- O kokių netikėtumų ar išsišokimų, kurie dabar yra populiarūs muzikiniame pasaulyje?
Rut: Aš – ne nėščia (juokiasi).
DELFI skaitytojų ausims - gabalėlis „SheeZzanova“ kūrybos.
