Jau nuo 16 amžiaus Vilniaus senamiesčio širdyje įkurta Vokiečių gatvė per visą gyvavimo laikotarpį atmintyje sukaupė daugybę linksmų, šiurpių ir net paslaptingų istorijų. Dar iki šių dienų išlikęs Miulerio namas kadaise traukė ne tik jaunas nuotakas ieškoti turtingų jaunikių, bet ir įkvėpė didžius menininkus naujiems kūriniams. O pinigų kalyklos ir trijų išskirtinių namų atsiradimo istorijas ligšiol lydi legendos.
Vokiečių gatvė
© DELFI montažas

Įspūdingą archyvinių nuotraukų galeriją rasite straipsnio pabaigoje.

Dar pačioje Vokiečių gatvės įsikūrimo pradžioje, kai joje vyravo iš vokiečių žemių atkeliavę pirkliai ir amatininkai, ji buvo jau kone svarbiausias miesto traukos centras. Įkūrę pirmąsias parduotuvėles, jie ten prekiaudavo ne tik įprastomis prekėmis, tokiomis kaip batų tepalas, žibalas ar silkė, bet ir prabangesnėmis, skirtomis turtingiems miesto gyventojams bei svečiams. Tokiose krautuvėlėse lengvai buvo galima rasti porcelianinių indų, kailinių ir net juvelyrinių dirbinių, tenkinusių net pačių įnoringiausių klientų poreikius.

Ilgą laiką klestėjusi kaip prekybinė ir kultūrinė miesto erdvė, Vokiečių gatvė sukaupė daugybę istorijų, kurias dar iki antrojo pasaulinio karo atspindėjo originalus gatvės užstatymas ir architektūra.

Nors daugybė pastatų ir buvo apgadinti miestą siaubusių gaisrų ir karų, tačiau visgi didžiausia žala buvo padaryta Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Tuo metu, Vokiečių gatvė buvo ta riba, skyrusi Didįjį ir Mažąjį žydų getus, kuriuos karo metais bombardavo ir stengėsi išnaikinti tiek nacių, tiek sovietų armijų kariai. Labiausiai pažeista tapo rytinė gatvės pusė, nes joje esantys namai buvo griaunami ieškant paslėpto žydų aukso ir kitų turtų. Vakarinei pusei pasisekė labiau – senų pastatų išliko kiek daugiau.

Tendencingas gatvės griovimas nesiliovė ir karui pasibaigus. Monumentalių ir gigantiškų pastatų ištroškę architektai ir toliau naikino kone svarbiausią miesto gatvę ne tik statydami naujus, gatvės harmoniją griaunančius ir jaukumą blaškančius pastatus, bet ir ją platindami. Nors pačioje įsikūrimo pradžioje Vokiečių gatvės plotis siekė tik 9 metrus, po karo ji buvo praplatinta net keturis kartus. Būta net iniciatyvų šią gatvę paversti automagistrale, kertančia miestą nuo Aušros vartų iki Žaliojo tilto, tačiau šios užmačios nebuvo įgyvendintos.

Laikui bėgant keitėsi ne tik gatvės vaizdas, bet ir jos pavadinimas. Kelis šimtmečius turėjusi Vokiečių gatvės vardą, po karo ji tapo Muziejaus gatve. Tokia ji buvo žinoma iki 1988 metų. Tuo metu ir nauji, sovietinės architektūros pastatai užgožė senąją, buvusios Vokiečių gatvės architektūrą. Pasipiktinę žmonės dydžiu ir monumentalumu pasižyminčius namus netruko pavadinti geležinkelio sąstatu ar soliteriu.

Šiomis dienomis apsilankę Vokiečių gatvėje matome dar kitokį vaizdą. Šiandien jis daugiau atliepia laiko aktualijas, tačiau paslaptinga praeities aura dar ir dabar dengia kone pagrindinę sostinės senamiesčio gatvę. Naujienų portalo DELFI skaitytojams pristatome pačias išskirtiniausias ir paslaptingiausias istorijas apie kadaise čia stovėjusius pastatus.

Įspūdingą archyvinių nuotraukų galeriją rasite straipsnio pabaigoje.

Vokiečių gatvė šiandien – DELFI nuotraukų galerijoje:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Raudondvario dvaras virto muzikų rezidencija

Visą savaitę Raudondvario dvare reziduos 8 kompozitoriai ir 6 akordeonistai iš Malaizijos, Kinijos,...

„Sostinės dienų" naujovė – renginiai netikėtoje ir vis labiau atrandamoje Vilniaus erdvėje

Didžiausia staigmena, jog šiemet ši erdvė nusidrieks vienoje patraukliausių miesto teritorijų...

Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose"

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinei tradiciškai pagyvėjus nuo Vilniaus tarptautinio teatro...

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (2)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (18)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (6)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (243)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (7)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (15)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (6)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (82)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (75)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (44)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (16)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...