Tokio kultūros centro įkūrimo idėją dailininkas puoselėjo tebegyvendamas Kanadoje. Galeriją įsteigti realios galimybės atsivėrė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Galerija priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA), kurioje 1940-1942 m. Antanas Tamošaitis dėstė, o 1995 m. jam suteiktas VDA garbės profesoriaus vardas.
Galerijos tikslas – tautinė kultūrinė ir šviečiamoji veikla. Čia lankytojai galės išvysti senuosius lietuvių liaudies drabužius ir audinius, susipažinti su jų gamybos būdais, pamatyti Tamošaičių kūrinius, kurie atspindi tradicijų tąsą šiuolaikinėje dailėje, išeivijos puoselėtus tautiškumo bruožus.
Lietuvių liaudies kostiumo žinovės profesorės Vidos Kulikauskienės vadovaujama audėjų grupė „Tautinis kostiumas“ tęs Tamošaičių pradėtą veiklą – senovinėmis staklėmis, remdamasi Tamošaičių surinkta tautodailės medžiaga aus lietuvių tautinius drabužius.
Pasak Antano Tamošaičio, svarbu, kad jo įkurtoje galerijoje būtų plėtojama šviečiamoji veikla, propaguojami senieji amatai, organizuojami audimo kursai.
Antanas ir Anastazijos Tamošaičiai buvo vieninteliai profesionalūs nepriklausomos Lietuvos tekstilininkai, kūrę kilimus bei dekoratyvinius audinius ir surengę Kaune anuomet vieninteles kilimų parodas (1935, 1937, 1938 m.). Aukščiausiais apdovanojimais A. Tamošaičio kilimai ir A. Tamošaitienės sukurti tautiniai drabužiai įvertinti pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937 m.) ir Niujorke (1939m.), tarptautinėje amatų parodoje Berlyne (1938m.).
ANASTAZIJA MAŽEIKAITĖ-TAMOŠAITIENĖ (1910–1991)
Gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Vainuto m. (Tauragės aps., dab. Šilutės r.). 1928–1931 m. mokėsi Moterų dailės darbų mokykloje Kaune. Rankdarbių įgūdžius tobulino 1937 m. Švedijoje. 1932–1934 m. dirbo Žemės ūkio rūmų audimo ir mezgimo kursų vedėja, 1934–1937 m. – šių rūmų Namų pramonės skyriaus audimo instruktore. 1935 m. kartu su A. Tamošaičiu atidarė audimo dirbtuvę Ąžuolų Būdoje. 1940–1942 m. – Kauno taikomosios dailės instituto Dekoratyvinių audinių studijos instruktore.
1945–1946 m. dėstė privačioje Tamošaičių dailės studijoje Glasenbache (Austrija), 1946–1948 m. dirbo audimo instruktore Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). 1948 m. Monrealyje, YMCA centre, įsteigė Audimo ir tautinių drabužių studiją. 1977 m. buvo Lietuvių tautodailės instituto Kanadoje steigimo iniciatorė. Išaudė gobelenų, rištinių kilimų, audinių tautiniais raštais, sukūrė tapybos ir grafikos darbų. Išleido knygas Mezgimas (1935), Mūsų rankdarbiai (1935), Namie austi drabužiai (1937), Mergaičių darbeliai (1937). Mirė 1991 m. rugpjūčio 28 d. Palaidota Mississaugoje (Kanada), Šv. Jono kapinėse. Velionės palaikus ketinama perlaidoti Lietuvoje.
ANTANAS TAMOŠAITIS (g. 1906)
Gimė 1906 m. vasario 15 d. Barzdų k. (Šakių r.). 1923–1928 mokėsi Kauno meno mokykloje, baigė grafikos specialybę. 1930–1931 m. lankė M. Dobužinskio studiją. 1929–1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1927–1932 m. – Moterų dailės darbų mokykloje, 1928–1933 m. – Lietuvos moterų kultūros draugijos Mergaičių mokytojų seminarijoje, 1928 m. – Lietuvos moterų globos komiteto Amatų mokykloje, 1929–1930 m. – „Pavasario“ suaugusiųjų gimnazijoje.
1931–1940 m. dėstė audimo pagrindus Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, 1936–1939 m. – Kauno I valst. amatų mokykloje. 1931–1940 m. dirbo Žemės ūkio rūmuose audimo instruktoriumi ir Namų pramonės skyriaus vedėju. 1926–1939 m. vadovavo ekspedicijoms, rinkusioms lietuvių liaudies meno dirbinius. 1940–1942 m. dirbo Vilniaus dailės akademijos dėstytoju ir Pedagogikos katedros vedėju, 1942–1944 m.– Kauno taikomosios dailės instituto Dekoratyvinių audinių studijos vedėju. 1945–1946 dėstė privačioje Tamošaičių dailės studijoje Glasenbache (Austrija), 1946–1948 dirbo Dekoratyvinių audinių skyriaus vedėju Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). Atvykęs į Monrealį 1949–1950 m. vadovavo YMCA centre veikusiai Meno ir amatų akademijai.
Išaudė kilimų, sukūrė tapybos ir grafikos darbų. Sudarė ir redagavo „Sodžiaus meno“ serijos leidinius (1–8 knygos, 1931–1939), išleido knygas Audimas (1933), Austiniai kilimai (1935), Staltiesės (1935). 2000 visam laikui grįžo į Lietuvą.
