Koncerto „Didvyrio gyvenimas“ pradžiai muzikai siūlo pažintį su Lietuvoje, Lazdijuose gimusio, vėliau į JAV emigravusio rusų smuikininko ir kompozitoriaus, pas legendinį Leopoldą Auerį studijavusio Josepho Achrono muzika. Minint šio kūrėjo gimimo 130-metį skambės jo Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį J. Achronas sukūrė 1925 m. Tai buvo pirmas stambios formos kūrinys, parašytas emigravus į JAV ir tuo metu gyvenant Niujorke.
Apie šį kūrinį jį griešianti smuikininkė Rūta Lipinaitytė pasakojo: „Šis koncertas yra skirtas vienam iškiliausių visų laikų smuikininkų – virtuozui Jashai Heifetzui, o koncerto premjerą atliko ano meto ne ką menkesnis virtuozas, vaikystėje vunderkindu vadintas pats kompozitorius J. Achronas. Tur būt tai sąlygojo kūrinio sudėtingumą, jis yra labai sunkus, reikalauja daug pasirengimo ir darbo, ir kelia labai didelius iššūkius atlikėjui. Kūrinys įdomus tematiškai. Jis savyje jungia dviejų skirtingų tautų – žydų ir jemenitų – muziką. Pirmoj daly yra naudojama penkiolika motyvų iš judėjų Biblijos, Raudų knygos. Tie motyvai buvo atliekami sinagogose, apeigų metu. O antra dalis yra visiškai kitokia. Ji daug šviesesnė, daug pozityvesnė, ji sudaryta iš jemenitų liaudies dainų motyvų. Kūrinys yra atliekamas labai retai. Tai viena iš priežasčių, kodėl man norėjosi jį groti. Tuo jis kelia iššūkį ne tik atlikėjui, bet ir publikai. Arnoldas Schönbergas yra pasakęs, kad Achronas yra labiausiai neįvertintas XX amžiaus kompozitorius.“
Šio su Lietuva susijusio menininko biografija – spalvinga ir verta dėmesio. Josephas Achronas pirmąsias muzikos žinias gavo ankstyvoje vaikystėje – jo tėvas buvo smuikininkas mėgėjas. Josepho jaunesnis brolis Isidorius tapo puikiu pianistu. Amerikoje jis koncertuodavo su iš Lietuvos kilusiu pasaulinio garso smuikininku Jasha Heifetzu. Achronų šeimai persikėlus į Varšuvą, penkerių metų Josephas pradėjo griežti smuiku, septynerių parašė pirmą muzikos kūrinį – lopšinę smuikui (rankraštis saugomas Britų muziejuje Londone), devynerių debiutavo kaip solistas, trylikos metų išvyko į pirmąsias gastroles Rusijos imperijos miestuose – Kijeve, Odesoje, Lodzėje, Balstogėje, Gardine, o Sankt Peterburge Imperatoriaus rūmuose muzikavo Rusijos caro Nikolajaus II brolio Michailo gimtadienio šventėje, ta proga imperatorienė Marija Fiodorovna virtuozui padovanojo auksinį laikrodį. 1898 m. šeimai persikėlus į Sankt Peterburgą, J. Achronas įstojo į konservatoriją, studijavo legendinio smuikininko ir pedagogo Leopoldo Auerio klasėje bei rusų kompozitoriaus Anatolijaus Liadovo kompozicijos klasėje, vėliau kompozicijos mokėsi pas Maximillianą Steinbergą. Išvykęs į Vokietiją, smuikininkas su didžiuliu pasisekimu koncertavo Leipcigo „Gewandhaus“ diriguojant Arthurui Nikischui. 1904 m. baigęs konservatoriją J. Achronas jau buvo parašęs nemažą pluoštą kūrinių, juose buvo ypač meistriškai įpintos žydų folkloro intonacijos, ilgainiui tapusios šio kompozitoriaus skiriamuoju bruožu.
Kūrinio atlikimą ir Achrono 130-mečio minėjimą Lietuvoje inicijavusį smuikininkės Rūtos Lipinaitytės ir maestro Aleksandaro Markovićiaus duetą Lietuvos publika puikiai pažįsta, Filharmonijos scenoje šie muzikai parengė ne vieną įdomią programą. Solo griežianti Rūta Lipinaitytė pastaruoju metu neretai pasirodo Lietuvos salėse, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių katedros vadovė, buvo ilgametė ansamblio „Kremerata Baltica“ narė. Austrijai atstovaujantis serbų kilmės dirigentas Aleksandaras Markovićius su lietuvių orkestrais bendradarbiauja nuo 2005-ųjų. Jis yra koncertavęs su Zalcburgo Mozarteumo ir Prahos simfoniniu, Belgrado ir Slovėnijos filharmonijų orkestrais. 2006 m. debiutavo su garsiuoju Vienos filharmonijos orkestru. Beje, su Modestu Pitrėnu 2003-iaisiais jis pasidalijo I premiją ir aukso medalį prestižiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose.
Video interviu žiūrėkite čia:
Simfoninės muzikos koncerte su LNSO A. Markovićius dar atliks Richardo Strausso simfoninę poemą „Didvyrio gyvenimas“. Tai muzikos drobė, ekspresyviais potėpiais perteikianti istoriją apie herojaus gyvenimą, o dėl sudėtingų solinių epizodų smuiko partijoje – grieš Algimantas Peseckas – neretai prilygstanti instrumentiniam koncertui su orkestru. Pagrindinė kūrinio idėja – idealizmo pergalė prieš smulkmenišką kritiką. Kartą R. Straussas prisipažino, kad veikalo epigrafas galėtų skambėti taip: „Per kovą – į dvasios tobulumą, pasiektą skaudžių netekčių kaina.“
LNSO simfoninės muzikos koncertas „Didvyrio gyvenimas“ skambės balandžio 9 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
