Programoje išgirsime altu griežiamą virtuoziškąjį Niccolò Paganini ir nūdienos italų kompozitorių Davidą Shortą. Skambės pastarojo premjerą – Fantazija italų filmų muzikos temomis altui ir orkestrui. LKO koncerte dar gros Luigi Boccherini, Gioacchino Rossini ir Benjamino Britteno opusus. Diriguos Robertas Šervenikas.
Ū. Žebriūnaitė nedažnai matoma Lietuvos scenose. Tad koncertas su LKO (meno vadovas Sergejus Krylovas) Nacionalinėje filharmonijoje yra ypatinga šventė jos talento gerbėjams. Šis koncertas leis jautriai prisiminti solistės bendrystę su LKO, mat koncertui pasirinktą N. Paganini Sonatą „per la Grand Viola“, op. 35 Ūla su šiuo orkestru yra atlikusi diriguojant šviesaus atminimo Sauliui Sondeckiui.
Orkestras Ūlą visada prisimena ir kaip garsiojo Lietuvos altininkų pedagogo, LKO emerito prof. Petro Radzevičiaus vieną mylimiausių studenčių. Simboliška, kad su šiuo orkestru savo pirmą koncertą atliko ir Ūla, ir kadaise – jos mama, dainininkė Giedrė Kaukaitė. Šįkart koncerte neakivaizdžiai dalyvaus ir Ūlos tėtis, nes vakaro intriga – Fantazijos italų filmų muzikos temomis premjera panardins į šviesaus atminimo režisieriaus Arūno Žebriūno mėgtą italų kino pasaulį.
„Italija garsi savo kino istorija, režisieriais Federico Fellini, Francisu Fordu Coppola, Luchino Visconti, kuriais žavėjosi ir mano tėvas. Keri šių filmų daugiaprasmiškumas. Čia kartu liejasi juokas ir ašaros, jie paliečia visas jautriausias žmogaus egzistencijos stygas“, – sako Ū. Žebriūnaitė.
Fantaziją italų filmų muzikos temomis altui ir orkestrui Italijoje gyvenantis trimitininkas, kompozitorius ir aranžuotojas D. Shortas sukūrė specialiai Ū. Žebriūnaitei. Fantazija klausytojus nukels į italų kino aukso amžių ir leis pasimėgauti italų filmų muzikos žanro colonna sonora pradininko Nino Rotos (1911–1979) – parašiusio muziką tokiems filmams kaip „Kelias“ („La Strada“), „Krikštatėvis“, „Amarcord“ ir daugeliui kitų – kūryba.
Ū. Žebriūnaitė yra grojusi solo su tokiais orkestrais kaip „Maskvos solistai“, „Kremerata Baltica“, Londono filharmonijos, Bostono, Kanazavos, Vintertūro simfoniniais, kaip solistė ir įvairių kolektyvų narė koncertavo Vienos „Konzerthaus“ ir „Musikverein“, Zalcburgo „Mozarteum“, Milano „La Scala“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Royal Albert Hall“ ir „BBC Proms“, Bostono „Symphony Hall“, Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Seulo „Arts Center Concert Hall“ ir kt. salėse.
Ū. Žebriūnaitė yra nuolatinė Kronbergo festivalio (Vokietija) dalyvė, pasirodė Lokenhauzo, Gštado, Verbjė, Aspeno ir kitų festivalių publikai. Ji yra neseniai susibūrusio styginių trio EST bei ansamblio „Salon Orchester“ narė. Nuo 2012 m. altininkė dėsto Talino (Estija) bei Perosi (Bjelos miestas, Italija) muzikos akademijose, nuo 2015 m. Turino G. Verdi konservatorijoje ir Fosano V. Baravalle’o muzikos institute, veda meistriškumo kursus. Ji griežia italų meistro Matteo Goffrillerio altu, pagamintu 1722 m. Venecijoje.
LKO į šio koncerto programą įtraukė dar tris šviesos ir optimizmo kupinus muzikos kūrinius. Girdėsime L. Boccherini Simfoniją, op. 35 Nr. 4 F-dur, G. Rossini Sonatą styginiams Nr. 3 C-dur ir B. Britteno „Paprastąją simfoniją“, op. 4. „Jei Dievas norėtų kalbėtis su žmonėmis, tai pasinaudotų Haydno kūryba, o jeigu pasiklausyti muzikos – prašytų pagroti Boccherini“, – pokštavo abiejų kompozitorių amžininkai. Tad L. Boccherini šį vakarą, veikiausiai, skambės neatsitiktinai.
