Tūkstantmečio metų palydose bus pristatytas didysis Kauno herbas

 (8)
Trečiadienio vakarą Kauno miesto Rotušėje vyks Tūkstantmečio metų palydos ir bus iškilmingai pristatytas didysis Kauno herbas. Kaip Eltai aiškino miesto istorijos puoselėjimui nemažai laiko paskyręs Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ignatavičius, didžiojo herbo pagrindas yra tradicinis herbas, kurį supa skydininkas - būrinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis.
Tūkstantmečio metų palydose bus pristatytas didysis Kauno herbas
© A.Didžgalvio nuotr.

Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas šūkis: „Diligite justitiam qui judicatis terram“ („Mylėkite teisumą žemės valdovai“). Šūkis pasirinktas iš Išminčių knygos 1,1 priskiriamas Šv. Mikalojaus aplinkai.

Kauno miesto teismo suolininkų antspauduose, aktų knygose, hagiografiniuose kokliuose Rotušėje XVI -XVII a. buvo vaizduojamas šventasis Mikalojus - teisingumo ir miesto globėjas. Šv. Mikalojaus ikonografijoje vaizduojamas vyskupas su pastoralu ir būriniu laivu. Jo atributai - trys auksiniai rutuliai arba trys piniginės. Pasak legendos, jis neturtingoms merginoms kraičiui tris dienas slapta pro langą įmesdavo po maišelį aukso. Pasak kitos legendos, plaukdamas į šventas Palestinos vietas jis sutramdė smarkią audrą ir išgelbėjo laivą nuo pražūties.

Šv. Mikalojus yra laikomas jūreivių, pirklių, vargšų, keliautojų, vaikų globėju, susižadėjusių merginų saugotoju. Ten, kur kirtosi svarbiausi prekybos, laivybos keliai, kur pirkliai turėjo įtakos miesto finansiniam gyvenimui, augimui ir stiprėjimui, buvo pastatytos Šv. Mikalojaus vardo šventovės.

Tikriausiai ir Kauno mieste viena iš seniausių, Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia, buvo svarbiausia vietos pirklių šventovė, kadangi miestas gimė ir išaugo dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje laivybos ir prekybos dėka. Tokiu būdu būrinio laivo ir Šv. Mikalojaus, miesto globėjo, atributai pasirinkti didžiojo miesto herbo skydininku. Didysis herbas bus naudojimas pagal Kauno miesto Tarybos patvirtintą tvarką.

ELTA
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

„Santaros-Šviesos“ diskusijų akiratyje – universitetai, žiniasklaida ir Vilniaus bohema (10)

Birželio 24 dieną Molėtų rajone, Alantoje, prasideda kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jį tradiciškai atidarys vienas organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus, o penktadienio sesijos bus skirtos Lietuvos universitetų būklei ir dar neperskaitytai sovietinių metų literatūrai.

Naujasis LNOBT sezonas: „Romeo ir Džuljeta“, „Piaf“ ir nauja Ramintos Šerkšnytės opera (2)

97-asis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezonas bus intensyvus: nuo rugsėjo 16 iki gegužės 21 dienos bus parodyta 15 pavadinimų baletų, 15 operų, 6 veikalai vaikams – 3 operos ir 3 baletai. Įvyks keturi išskirtiniai koncertai, bus rengiama Baleto savaitė, laukia ryškūs debiutai.

Šokio teatras „Aura“ Berlyne atidarys tarptautinį festivalį

Birželio 24-26 dienomis Lietuvos menininkams teks garbė atidaryti Berlyno Kiornerio parke vyksiantį tarptautinį festivalį „48 Stunden Neukölln“. Kauno šokio teatras „Aura“ kartu su menininke Almyra Weigel ir kompozitoriumi Antanu Jasenka Berlyne pristatys projektą „Sotus“.

Thomo Manno festivalis dvidešimtąjį kartą kviečia į Nidą (4)

Gausų būrį dalyvių kasmet į Nidą sutraukiantis akademinės muzikos, meno prezentacijų, kino naktų seansų, susitikimų su intelektualais festivalis šiemet rengiamas dvidešimtąjį kartą ir startuos ypatingu laiku – liepos 16-ąją, praėjus lygiai 86 metams nuo dienos, kai Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas pirmą kartą atvėrė savo naujai pastatyto vasarnamio duris.

Paskutinė „Senamiesčio žiogo“ staigmena: atsisveikina

Didžiausias dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio žiogas“ pateikė netikėtą staigmeną gerbėjams ir klausytojams: per dešimties metų sukaktį su jais atsisveikina – išdidžiai, sulaukęs didelio populiarumo ir teigiamų atsiliepimų.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.