Jo repertuare – bene visos pagrindinės baritono partijos garsiausiose operose: Žermonas („Traviata“), Grafas di Luna („Trubadūras“), Eskamilijo („Karmen“), Figaro („Sevilijos kirpėjas“), Oneginas („Eugenijus Oneginas“), Marčelas („Bohema“), Makbetas („Makbetas“), Rigoletas („Rigoletas“), Jagas („Otelas“) ir t.t. Jo darbų žemėlapyje jau sukauptas nemažas šalių skaičius, be Vokietijos, čia rasime ir Italiją, Čekiją, Prancūziją, Slovakiją Rusiją bei prestižinį Glyndebourne festivalį Anglijoje. Toks pat įspūdingas ir jo kūrybinių bendradarbiavimų sąrašas, kurio viršūnėje tikriausiai atsidurtų vienas garsiausių šiandienos dramos ir operos režisierių – Ivo Van Hove.
Būtent Jago vaidmuo, atliktas Santjage (Čilėje), E. Abdullą buvo suvedęs su Kristian Benedikt, taip pat pasirodysiančiu VCO „Toskoje“. Štai kaip apie kolegą trumpai atsiliepė lietuvis: „Taip, dainavome su juo „Otele“. Jis – labai muzikalus ir sceniškas, vaidybos prasme lankstus artistas. Manau, jog jis garbingai papildys mūsų – „bohemiečių“ – draugų ratą.“ Ką, gi – belieka laukti naujo ir ugningo vyriško dueto VCO scenoje.
Dar viena staigmena taps jauno boso – Raimundo Juzuičio debiutas „Toskoje“. Anksčiau „Verteryje“ su VCO debiutavęs solistas paruošė net dvi roles – Andželočio ir Šaronės – kurias atliks skirtingomis dienomis, taip pakeisdamas Tadą Girininką ir Šarūną Šapalą. O didžiausiu iššūkiu jam taps repeticijų laikotarpis, kurio metu, generalinėje repeticijoje, jaunasis „bohemietis“ atliks abu vaidmenis. Telieka džiaugtis, jog šiedu personažai scenoje niekuomet nesusitinka... Taip juokavo ir režisierė Dalia Ibelhauptaitė, besidžiaugdama vis augančia „bohemiečių“ šeima ir visų jos narių artistišku lankstumu, – juk ne kiekvienas ryžtųsi tokiems eksperimentams.
