DELFI ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pristato Jums, mieli DELFI skaitytojai, Tolerancijos muziejaus projektą, kuriuo siekiame parodyti, kaip per amžius keitėsi tolerancijos ribos ir kaip tai veikia šiandienos gyvenimą. Tolerancijos muziejaus eskponatai – įvairūs reiškiniai, kurie šiandien savaime suprantami ir visuotinai pripažinti, tačiau anksčiau buvo netoleruojami. Kviečiame kiekvieną savaitę, skaitant rašinius su užrašu: Tolerancijos muziejus., susipažinti su šių reiškinių istorija bei aktyviai dalyvauti Tolerancijos muziejaus konkurse, kur kviečiame rašyti savo mintis apie tai, ko labiausiai trūksta lietuviams
© Corbis

-------------------------------------------------------------------------

Pirmasis Tolerancijos muziejaus pristatomas reiškinys:

Kelnėtos moterys prieš konservatyvią visuomenę

Sapnuoti moterį ar merginą su kelnėmis žada nelaimingą meilę, įspėja sapnininkas. Išvysti ją taip apsirengusią atsibudus, reiškia nesibaigiančius ginčus. Žinoma, riba tarp sapno ir tikrovės neįveikiama, su tuo esame priversti susitaikyti.

Liūdniau, kai ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius svajonė negali virsti tikrove. Pavyzdžiui, moterų svajonė rengtis taip, kaip joms patinka ir patogu.

<FONT color=#6699cc><STRONG>Tolerancijos muziejus.</STRONG></FONT> Kelnėtos moterys prieš konservatyvią visuomenę
© Corbis/Scanpix

Vakarų pasaulyje kelnės jau kelis dešimtmečius tapo moterų garderobo dalimi. Nors diskusijos, kas labiau dera – kelnės ar sijonas – vis dar vyksta, dažniau jose dalyvauja pačios moterys.

Tačiau iki XX amžiaus vidurio tokioms estetinėms diskusijos vietos nebuvo – kelnes mūvinčios moterys visuomenėje buvo kaitinamos atvira paniekos ugnimi.

Pirmasis bruzdesys

Rytų šalyse moterys kelnes dėvėjo nuo seno. Tai patvirtinta ir IV amžiaus Persijos istoriniuose šaltiniuose. Vis dėlto ši mada Vakarų pasaulio tuomet nepasiekė, o gal nesudomino. Pirmasis bruzdesys dėl kelnėto aprangos stiliaus pasigirdo karalienės Viktorijos epochos pabaigoje.

Tuometę visuomenę šokiravo Vigano anglies kasyklų (Anglijos šiaurės rytuose) merginos. Į pavojingą ir sekinantį darbą jos eidavo mūvėdamos vyriškas kelnes.

Taip pat vilkėjo ir sijonus, tačiau paraitotus ant juosmens, kad netrukdytų. Paskutiniaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais kelnės dėvėtos dirbant laukuose. Tačiau ne tik darbininkės, bet ir aukštosios visuomenės damos pavargo nuo sunkių, klostėtų suknelių, korsetų, daugiasluoksnių paltų.

Manieringi ir sunkūs drabužiai moteris slėgė. Jos neatsisakė sijonų, tačiau po jais dėvėdavo kelnes.

Ilgainiui kelnės tapo dviratininkių, aviatorių aprangos dalimi. Amerikos Vakaruose rančose gyvenusios moterys kelnes maudavosi jodinėjimui.

Seksualinė potekstė

<FONT color=#6699cc><STRONG>Tolerancijos muziejus.</STRONG></FONT> Kelnėtos moterys prieš konservatyvią visuomenę
© Reuters/Scanpix

Per Pirmąjį pasaulinį karą nemažai daliai moterų teko dirbti pramonės įmonėse, pavaduoti vyrus, kuriuos pasiglemžė frontas. Jos ėmė šukuoti atgal plaukus, atsisakė dėvėti sijonus. Plačios kelnės tapo darbo aprangos dalimi. Tad XX amžiaus pradžioje gyvenimas ir vertybės ėmė smarkiai keistis. Feminizmo epochoje įsigalėjo vyriško tipo moters įvaizdis: kelnės, trumpų plaukų šukuosenos ir liesa, berniukiška figūra.

Konservatyvi visuomenė, ypač klerikalinis jos sluoksnis, smerkė naujas moterų aprangos tendencijas. Esą dėvėti drabužius, kurie būdingi priešingai lyčiai, nepadoru.

Šitaip moterys tampančios panašios į vyrus. Kelnėtų moterų gėdintojai tokioje aprangoje įžvelgė seksualinę potekstę, ketinimą pabrėžti biseksualumą.

Kovotojos už moterų teises, pavyzdžiui detektyvų rašytoja, eseistė Dorothy Sayers, tokius kaltinimus atmesdavo, teigdamos, kad kelnės dėvimos dėl patogumo, jos nevaržo judesių kaip sijonas, be to, apsaugo nuo šalčio.

Palaimino Holivude

Nenuostabu, kad moteriškų kelnių madą pirmasis palaimino Holivudas. 1930 metais susuktoje legendinio režisieriaus Josefo von Sternbergo juostoje „Marokas“ kelnes mūvėjo aktorė Marlene Dietrich.

Ja pasekė švedė Greta Garbo ir amerikietė Katharine Hepburn. Šios aktorės labai prisidėjo prie naujojo aprangos stiliaus populiarinimo. Jei prieš Antrąjį pasaulinį karą kelnės buvo sportinės aprangos dalis arba dėvimos buityje, tai jam pasibaigus moterys jas ėmė nešioti išeigai, tapo pramogų ir paplūdimio drabužiu.

1960 metais prancūzų drabužių modeliuotojas Andre Courreges, minisijonėlių pradininkas, kelnes „užkėlė“ ant podiumo. Taip prasidėjo kostiumėlių ir naujo moteriškų džinsų dizaino era.

Draudimai, neleidžiantys moterims dėvėti kelnių mokyklose, darbe ar restorane, pamažu ėmė bliūkšti. 1961 metais ekranuose pasirodė filmas „Pusryčiai pas Tifanį“.

Pasaulis ėmė mėgdžioti pagrindinio vaidmens atlikėjos Audrey Hepburn kostiumą. Vėliau Marilyn Monroe, Annette Funicello ir Sandra Dee buvo fotografuojamos dėvinčios panašią aprangą.

Gėlių karta

Ypač populiarios kelnės tapo JAV aštuntajame dešimtmetyje. Greičiausiai tai susiję su 1972 metais priimta JAV konstitucijos pataisa, kuri skelbė, kad švietimo įstaigose vyrams ir moterims pripažįstamos vienodos teisės.

Tokiu būdu reikalavimai merginoms vidurinėse ir aukštosiose mokyklose dėvėti tik sukneles buvo atšaukti.

Tai smarkiai pakeitė drabužių aprangos stilių visoje Amerikoje. Įdomu pastebėti, kad Kalifornijos valstijoje draudimas dėvėti kelnes darbe nebuvo panaikintas iki 1995 metų.

Tai susiję su vyrais

Šiais laikais, kai ginčai dėl aprangos bent jau Vakarų visuomenėje pasitraukė į nebūtį, dėvėti kelnes moterims draudžia kai kurių religijų mokytojai. 2009-ųjų liepą Sudano sostinėje Chartume buvo suimtos trylika moterų, kurios kaltintos viešoje vietoje dėvinčios „nepadorų apdarą“ – kelnes.

Tarp jų buvo ir žurnalistė Lubna al-Hussein. Savo kaltę pripažinusios moterys buvo nuplaktos dešimčia rykščių ir turėjo sumokėti 250 Sudano svarų baudą. O Lubna al-Hussein pasirinko teismą ir kovą prieš tokį įstatymą. Nepaisant tarptautinio protesto, ji buvo pripažinta kalta ir nubausta 500 svarų bauda.

Moteris laikė save dora musulmone ir teigė, kad Korane nenurodyta, dėvėti moterims kelnes ar ne. „Tai neturi nieko bendra su religija, tai susiję su vyrais, kurie neteisingai elgiasi su moterimis“, – sakė nuteistoji.

Absurdas Paryžiuje

Stebėtina, kad įstatymas, draudžiantis moterims mūvėti kelnes, vis dar galioja pasaulio mados sostine dažnai vadinamame Paryžiuje. Sostinės policijos viršininko 1800 metais įvestas potvarkis nepanaikintas iki šiol. Pastarąjį kartą jo atsisakyti mėginta 2003 metais. Iniciatyvos ėmėsi parlamento narys iš prezidento Nicolas Sarkozy partijos. Jis kreipėsi į ministrą, atsakingą už lyčių lygybę.

Šis atsakęs: „Nesilaikymas kartais būna efektyvesnis nei įstatymo pritaikymas prie besikeičiančių aplinkybių.“ Dar kartą pasenusią nuostatą prisiminė knygos „Le Droit des Femmes“ („Moterų teisės“) autorė Evelyne Pisier, pastebėjusi, jog jei kelnės yra privalomos Paryžiaus policininkėms, tai jos visos laužo įstatymą.

Tolerancijos muziejaus projektu siekia parodyti, kaip per amžius keitėsi tolerancijos ribos ir kaip tai veikia šiandienos gyvenimą. Tolerancijos muziejaus eskponatai – įvairūs reiškiniai, kurie šiandien savaime suprantami ir visuotinai pripažinti, tačiau anksčiau buvo netoleruojami.

2010 m. Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tolerancijos muziejaus iniciatorius, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, šių metų temą išplėtė: kviečia taip pat kovoti su visų rūšių netolerancija ir siekia atkreipti dėmesį į asmeninės tolerancijos ir atvirumo svarbą.

Rašinio autorius: Rimantas EIVENIS

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Užutrakyje nuskambės tikra muzikos retenybė

Nauja – tai pamiršta sena. Tačiau šis naujumas gali tapti ne tik malonia staigmena, priminimu,...

Žinomi fotomenininkai ir vėl susivienys bendram tikslui

Aštuntus metus iš eilės uostamiestyje pristatomo fotografijos projekto „KITI“ pagrindinis...

Pagrindinėje VDFF programoje – kasdienio gyvenimo filosofija

Artėjantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) Pagrindinėje programoje...

Kokių intrigų sostinės publikai žada naujasis teatro sezonas (2)

Naujajame sezone sostinės teatrai publiką vilios garsiais režisierių ir dramaturgų vardais, kurti...

R. Kazlas: jeigu negyvensi su poezija, teks gyventi su buhalterija (42)

„Mūsų „Pakeleivių“ kolektyvas – gausus ir triukšmingas. Tai, ką mes grojame, nuo bardų...

Top naujienos

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (84)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (84)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (1)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Turkijoje turistus įbaugino siaučiantis virusas (9)

Viešumoje paniką sukėlė informacija apie Turkijoje siaučiantį Koksaki virusą ir jo sukeltos...

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (2)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko...

Pasižvalgė po azijietiško restorano užkulisius: retas europietis išdrįstų paragauti vietinių pasididžiavimu laikomų patiekalų (1)

Keliaudamas po Pietryčių Aziją sutikau tikrą azijietiškos virtuvės guru Josefą Sagemüllerį....

Šnekos apie emigraciją – tik žodžiai: likę Lietuvoje šie specialistai gauna ir 2 tūkst. eurų (80)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (100)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis (4)

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (19)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...