Balandžio 27 dieną 17 valandą Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ įvyks albumo „Eduardas Juchnevičius“ pristatymas. Knygą išleido žurnalas „Kultūros barai“.
Eduardas Juchnevičius. "Daiktų epigonas" fragmentas (1985)
© "Kultūros barai"

Eduardas Juchnevičius, beje, gimęs ne 1942 m., kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, o 1941 m. gruodžio 13 d., – dailininkas, įvaldęs pačias įvairiausias priemones ir technikas. Jis tapė, piešė, kūrė monumentaliosios dekoratyvinės dailės, taikomosios ir knygų grafikos srityse, vis dėlto lietuvių dailės kontekste labiausiai žinomas kaip estampų – linoraižinių kūrėjas.

1959 m. Eduardas, gavęs vidurinės mokyklos atestatą, bandė stoti į skulptūrą LSSR valstybiniame dailės institute, tačiau nebuvo priimtas. Čia mokytis pradėjo tik 1963 m., įstojęs į Pedagogikos fakulteto Grafikos specialybę. Po studijų 1968 m. persikėlė gyventi į Šiaulius, ilgus metus dėstė Šiaulių vaikų dailės mokykloje, kartu intensyviai kurdamas, dalyvaudamas parodose. Juchnevičiaus amžininkai prisimena jį kaip charizmatišką asmenybę, mylimą Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) mokinį, nenuilstantį Šiaulių meninio gyvenimo spiritus movens.

Dalyvauti parodose dailininkas pradėjo nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos. Jo kūryba neliko nepastebėta – Talino grafikos trienalėje, sovietmečiu didžiausioje Baltijos šalių grafikos meno fiestoje, 1977 m. gavo diplomą, o 1986 m. buvo apdovanotas pagrindiniu prizu.

Juchnevičius nevengė viešumos, negyveno užsidaręs dirbtuvėje. Dažnai pasisakydavo kūrybos klausimais, aptardavo dailės realijas, mėgdavo patraukti per dantį miesčionišką Vilniaus, išdidžiai demonstruojančio kultūrinius didmiesčio pranašumus, kasdienybę, atkakliai gindamas provincijos savivertę, vietos dvasią. Ironiškai sakydavo: kiek daug paryžiečių gyvena provincijoje, kiek daug provincialų gyvena Paryžiuje… Toks pats kritiškas, kandus atvirumas atsispindi ir jo kūryboje.

Jau diplominiame darbe (vadovas Vytautas Valius (1930–2004) – ofortų cikle „Prūsų nukariavimas“ (1968) – aiškiai juntamas ne tik susiformavęs jauno dailininko braižas, bet ir polinkis į istorinę tematiką. Nuo tada Juchnevičius nuosekliai gilinosi į tautos istoriją, gvildeno žmonių santykius, būties problemas, pagrindiniu tyrimų objektu, reprezentantu ir metafora pasirinkęs figūrą.

Beveik visose kompozicijose vyrauja siužetinis pasakojimas, kurį kontrastingai paryškina tuščia estampų erdvė. Pasirinktas vaizdavimo būdas leidžia autoriui išsiversti be konkrečių laiko ir erdvės nuorodų, o žiūrovus verčia pasukti galvas, kur, kada įvyko tai, kas įamžinta jo paveiksluose.

Modernistiniuose Juchnevičiaus linoraižiniuose, sukurtuose 8–9 deš. („Marių kronikos“, „Dykūnų puota“ ir kt.), kunkuliuoja gyvenimas. Tarytum film noir kadruose fiksuojama itin kūniška pasaulio vizija, sklidina lakios, šiurpokos dailininko fantazijos, kuri ne tik stebina, bet ir glumina. Techniniu atžvilgiu įdomu tai, kad Juchnevičius meistriškai manipuliuoja vaizdo negatyvu, būdingu iškiliaspaudei. Negatyvas asocijuojasi su atvirkščiu atspaudu, o juk estampas ir šiaip yra atvirkščias klišės atspaudas, vadinasi, originalus vaizdas lieka klišėje. Tai alcheminė grafikos pusė, dažnu atveju sustiprinanti įtaigą ir praturtinanti estampo reikšmių sluoksnį.

Juchnevičiaus grafiką dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius priskyrė naktiniam menui – tai sunki treniruotė, savotiška kvaziskaistykla, kurią įveikus galima kilti aukščiau. Konstruktyvistiniuose kūriniuose neretai atsiveria grotesko, ironijos gelmė. Autoriaus fantazija susipina tiek su buitimi, tiek su mitologija, istorija. Kontroversiškai, tačiau kompromisiškai čia lygiomis teisėmis dalyvauja įvairūs herojai – dirbtuvėje pozuojantis modelis, Dzeusas, Vytautas Didysis, studijoje besidarbuojantis dailininkas, Geležinis vilkas ir kt. Organiškai sąveikaujant itin skirtingiems personažams, kūrinio realybė primena kandžiai ironišką pokštą…

Kita vertus, Juchnevičiaus vaizduojamajai dailei netrūksta ir poezijos, kurią dailininkas kūrė lygia greta su grafikos lakštais, tapybos paveikslais, akvarelėmis (yra išleidęs savo eilėraščių knygų, kurias pats ir iliustravo). Poetiškumą pabrėžia linijų ritmas, siužetinis pasakojimas, metaforiška kalba. Juchnevičiaus grafika, nors tirštá vaizdinių, personažų, įvairių atributų, daiktų, paradoksaliai atrodo lakoniška, o tapyba, kuriai dailininkas neabejingas nuo pat studijų pabaigos, dvelkia formų ir stilistikos eklektika, nestokoja iliustratyvumo.

Šią jo kūrybos dalį būtų sunku priskirti kuriai nors iš lietuvių tapybos tradicijų, nes raiška itin individuali. Pasak autoriaus, jam svarbus siužetiškumas, padedantis žiūrovams lengviau suvokti plastinę kalbą. Kai kurie jo tapyti paveikslai primena siužetinę freskų, pano stilistiką, kai kurie – didžiulio formato iliustracijas, scenovaizdžius, kostiumų projektus. Spalvingi ryškūs fantastiniai gyvūnai, žmonės, įvairūs architektūriniai konstruktai – tokie pagrindiniai Juchnevičiaus tapybos personažai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Raudondvario dvaras virto muzikų rezidencija

Visą savaitę Raudondvario dvare reziduos 8 kompozitoriai ir 6 akordeonistai iš Malaizijos, Kinijos,...

„Sostinės dienų" naujovė – renginiai netikėtoje ir vis labiau atrandamoje Vilniaus erdvėje

Didžiausia staigmena, jog šiemet ši erdvė nusidrieks vienoje patraukliausių miesto teritorijų...

Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose"

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinei tradiciškai pagyvėjus nuo Vilniaus tarptautinio teatro...

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (2)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Top naujienos

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (2)

Įtakingiausiai Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Žiema artėja: yra sprendimų, kurie nepatiks „valstiečių“ rinkėjams (37)

Žiema artėja, o ją savo reitingais gali pajusti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Teko samdyti net saugos tarnybą: Lietuvai priklausančiame kelte įstrigo 12 pabėgėlių (126)

„ DFDS Seaways “ kelte „Kaunas Seaways“ aptikta 12 pabėgėlių, DELFI patvirtino įmonės...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (17)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...

Svaiginanti 28-metės karjera: nuo modelio iki artimos D. Trumpo bendražygės (7)

Naująja komunikacijos departamento vadove JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje laikinai...

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (537)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Gyvai / Pirmadienio vakarą – visiškas Saulės užtemimas (7)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Martynas Pocius. Čempionatas, kurio niekada nepamiršiu (1)

Interneto platformoje „Sporto namai“ kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais...

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (257)

Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas...