Šių metų festivalio tema rengėjai pasirinko žmogaus orumą. Ja tęsiamas 2014-aisiais prasidėjęs penkerių metų ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. „Griaudamas visa, kas kelis šimtmečius iki tol vertinta kaip „humaniška“, Didysis karas žmogiškumo esmės klausimus suaktualino didelėje Europos dalyje. Kokios buvo tokio ilgo virsmo priežastys? Kaip šiandien suvokiamas žmogaus orumas? Šie klausimai bus aptarti per festivalį“, – teigė jo vadovė Lina Motuzienė.
Aštuoni muzikos vakarai
„Aštuoni festivalio vakarai – aštuoni klasikinės muzikos koncertai Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje“, – pažadėjo muzikos istorikė Vytautė Markeliūnienė. Muzikos programa mėgins aprėpti „žmogaus orumo“ sąvokos plotį. Festivalį atidarys Klaipėdos kamerinis orkestras, kuris grieš Johanną Sebastianą Bachą, o per baigiamąjį koncertą Čiurlionio styginių kvartetas atliks Ludwigo van Beethoveno „Razumovskio kvartetą“.
Juliaus Juzeliūno ir Osvaldo Balakausko kūrybai bus skirta tradicinė Lietuviškosios muzikos valanda. O Onutės Narbutaitės naujasis opusas fortepijonui „Tuštumoje“ pratęs festivalio užsakytų kūrinių tradiciją. Jį atliks prof. Sergejus Okruško.
Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui bus skirtas muzikinis vakaras „1916-ųjų kontekstai“. Skambės Hanso Pfitznerio, Ferruccio Busoni ir Claude’o Debussy kūriniai violončelei ir fortepijonui. Liepos 20 dieną Kauno ir Čiurlionio kvartetai grieš Richardo Strausso ir George’o Enescu opusus styginiams.
Kino naktys „Agiloje“
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bus rengiami nemokami kino naktų seansai. apie programą papasakojo Goethes instituto vadovas Detlefas Gericke. Žiūrovai turės progą išvysti du nebyliuosius Friedricho Wilhelmo Murnau filmus: 1926-ųjų „Faustą“ ir „Saulėtekį“ (1927). Pirmąjį gyvai įgarsins vienas žymiausių vokiečių elektroninės muzikos kūrėjų Thomas Köneris.
Antroji juosta įdomi tuo, kad buvo sukurta pagal lietuviškų motyvų nestokojusią Hermanno Sudermanno novelę „Kelionė į Tilžę“. Antra, filmas pelnė net tris apdovanojimus per pirmąją „Oskarų“ teikimo ceremoniją 1929 metais. Kaip tik tais metais T. Mannas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Ir pirmą kartą atvažiavo į Nidą.
Dramatiškus žmogaus orumo vertinimo pokyčius kino naktų programoje atskleis Ralfo Kirsteno biografinis koliažas, skirtas dailininkei Käthei Kollwitz (Käthe Kollwitz – Bilder eines Lebens, 1987).
Kino naktų programą užbaigs Barano bo Odaro „Kas gi aš?“ (2014) ir Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis“ (2016).
Dėmesio lauks parodos
Liepos 17 dieną Nidos bendruomenės namuose atidaroma paroda „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ atvers ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos puslapius – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija. Bus eksponuojami 82 daugiau kaip šešiasdešimt vieno autoriaus tapybos ir grafikos darbai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinio.
Kuršių nerijos istorijos muziejuje išvysime žydiškojo Vilniaus etiudus. Nuo liepos 18 dienos čia veiks ekspresionistės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) paroda. Bus rodomi kūriniai ir iš privačių kolekcijų.
Vyks dvi šiuolaikinio meno parodos. Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje įsikurs Nerijaus Ermino instaliacijos „Aš būsiu pasirengęs, kai tu ateisi“. Liepos 23 dieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija rodys „Hibridinius peizažus“. Savo kūrinius čia pristatys septyni Europos jaunieji kūrėjai, kadaise rezidavę Nidos meno kolonijoje.
Nobelio premijos laureato vasarnamyje Nidoje veiks ir fotografijos paroda, kurioje įamžintos T. Manno festivalių akimirkos.
Susitikimai T. Manno terasoje
Festivalio žodžio programą tema „Žmogaus orumas yra neliečiamas“ liepos 19-ąją pradės buvęs Konrado Adenauerio fondo vadovas Bernhardas Vogelis. Jo svarstymus pratęs varšuvietis Pawełas Smoleńskis. Su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs žurnalistas, vėliau – „Gazeta Wyborcza“ publicistas atskleidė daug rezonansinių politinių bylų. Liepos 20-osios žodžio programoje viešės prof. Danutė Gailienė. Psichologė yra daug rašiusi šizofrenijos, savižudybių ir suicidinio elgesio, eutanazijos, politinių represijų padarinių ir psichologinių traumų temomis.
Nebus apsieita ir be kaskart festivalyje pasikartojančio leitmotyvo – rašytojo T. Manno muzikinių interesų – aktualizavimo. Renginyje debiutuos Julianas Bachmannas (violončelė), Gryta Tatorytė (fortepijonas), taip pat debiutinį rečitalį festivaliui parengs JAV gyvenantis pianistas Andrius Žlabys.
Renginio jubiliejui bus skirta diskusija, per kurią numatoma aptarti dviejų dešimtmečių veiklos iššūkius. Pokalbyje dalyvaus centro „krikštatėviai“, istorikas Alvydas Nikžentaitis ir germanistė Irena Veisaitė, veiklos rėmėjai Goethes instituto atstovai Irmtraut Hubatsch, Johanna M. Keller ir Bertholdas Franke. Diskusiją moderuos T. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė profesorė Ruth Leiserowitz.
Festivalio dvidešimtmečiui bus skirtas ir liepos 19-osios vakarą į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią kviesiantis Daumanto Kirilausko rečitalis. Drauge su nė vieno festivalio nepraleidžiančiais lankytojais ir tais, kurie šiemet jame nuspręs apsilankyti pirmą kartą, liepos 16-ąją, šeštadienį, dvidešimtąjį festivalį pasitiks Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė Monika Grütters.
