Lewiso Biggso kultūros samprata labai atvira ir paprasta – kiekvienas kuriame ir puoselėjame kultūrą (bendravimo, maisto, aprangos, vairavimo, įvairių kūrybinių veiklų), o didelių kultūros projektų uždavinys turi būti mus jungiančią kultūrą pastebėti, išryškinti, vertinti.
Lewisas Biggsas
© R. Ščerbausko nuotr.

Kuratorius L. Biggsas, buvęs Tate galerijos Liverpulyje direktorius ir vienas iš Liverpulio bienalės įkūrėjų ir ilgamečių vadovų, tapo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ meno vadovu.

- Lewisai, gal galėtumėte trumpai prisistatyti?

- Esu vienas Liverpulio bienalės įkūrėjų. Šios pareigos lėmė tai, kad buvau vienas iš komandos, sudariusios paraiškos Liverpulio miestui tapti Europos kultūros sostine 2008 metais narių. Taip pat dirbau komandoje, kuri suplanavo ir realizavo Liverpulio kultūros sostinės programą.

- Kokią didžiausią Europos kultūros sostinės projekto naudą Liverpuliui ir jo gyventojams įvardintumėt šiandien, praėjus 8-iems metams nuo projekto realizavimo?

- Manau, kad didžiausias pokytis – akivaizdžiai sustiprėjęs gyventojų pasididžiavimas savo miestu. Liverpulis išgyveno ekonomiškai labai sunkų periodą ir tai tik viena iš tuometinių socialinių miesto problemų. Tai, kad XIX ir XX amžiais Liverpulis buvo šlovingas miestas, nė kiek nepadėjo lengviau išgyventi sunkumus, nes žmonės vis dairėsi atgal. Liverpulyje, Europos kultūros sostinėje 2008 metais vykę renginiai miesto gyventojams leido suprasti, kad miestas išgyvena nuostabią dabartį. Taigi manau, kad pasididžiavimas buvo esminis jausmas, kurio vedami Liverpulio gyventojai galėjo priimti atvykėlius iš visos Europos ir D. Britanijos, tam, kad parodytų, ką Liverpulis gali pasiūlyti. Tai padėjo sukurti reikšmingos ateities, dėl kurios verta dirbti kartu, nuojautą.

- Liverpulio bienalėje tuo metu dominavo menas viešosiose erdvėse, tai yra, įvairioms bendruomenėms labiau prieinamas, nemokamas, žmones pasitinkantis menas. Kodėl vietoje muziejų ir kitų tradicinių erdvių siūlote rinktis viešąsias erdves?

- Patirtis vadovaujant Tate Liverpool mane išmokė, kad nors muziejai gali pasiekti daug, jie yra įkalinti savo pačių istorijoje ir institucinėje struktūroje. Šią institucinę struktūrą galima padaryti prieinamą daugeliui žmonių, tačiau ne visiems. Bienalė man suteikė progą muziejaus veiklą perkelti už jo ribų.

Jei perkeli meną į gatves arba tiesiog padarai jį labai matomu, diskusijas keliančiu objektu, jis gali įtraukti beveik kiekvieną. Kultūra yra tai, kas mus visus sieja ir sukuria visuomenę.

Be kultūros mes būtume tik būrys individų, besilankančių parduotuvėse. Kultūra padeda žmonėms suprasti, kad jie yra savo kaimynystės, miesto ir nacionalinės kultūros dalis. Menas, sportas, muzika ir daugelis kitų kultūros formų yra vienodai svarbios Europos kultūros sostinės projekto kontekste.

- Kokį įspūdį Jums, kaip vienam iš Kaunas 2022 meno vadovų, atsakingam už auditorijų plėtros programas, Kaunas kelia šiuo, pasiruošimo ir konkurso finalo metu? Ar manote, kad šio projekto dėka Kaunas galėtų ne tik kultūriškai praturtėti, bet ir tapti labiau europietišku miestu?

- Esu sužavėtas šio projekto planais ir strategijomis sukurti terpę pozityviems pokyčiams, bet paties Kauno kol kas beveik nepažįstu. Tai viso labo trečias mano vizitas šiame mieste. Visgi pirmasis įspūdis taip pat svarbus. Manau, kad Kaunas turi didžiulį neišnaudotą potencialą.

Visų pirma, tai labai žalias miestas. Nors Europoje yra ir daugiau žalių miestų, tai vienas tų dalykų, kuriems gresia išnykimas. Vis daugiau žmonių pradeda po truputį suprasti, kokie svarbūs žalumos šaltiniai ir harmoningas gyvenimas, kuriame netrūksta nei darbo, nei kūrybos.

Manau, kad dėl to Kaunas turėtų būti labai įdomus ir kitų miestų gyventojams. Negana to, mieste yra kultūrinė infrastruktūra, susiformavusi laikotarpiu, kuomet Kaunas buvo šalies sostine, ir kurios pagrindas yra muziejai, teatrai, kino teatrai ir kitos kultūrinės institucijos.

Kaune sutinku daug entuziastingų žmonių. Jei kalbu apie neišnaudotą potencialą, turiu omenyje tai, kad kai kuriomis kultūrinėmis institucijomis nėra iki galo pasinaudojama. Ne iki galo suvokiama istorija ir ko iš jos galima pasisemti šiandienai bei ateičiai.

Kaunas – senas miestas ir jei čia gera gyventi 600 metų, bus gera gyventi ir dar kelis tūkstančius. Europos kultūros sostinės projekto tikslas galėtų būti padėti žmonėms sužinoti daugiau apie Kauno istoriją ir kasdienybės kultūros turtingumą.

Šis projektas turi suteikti galimybę kaimynams, miestiečiams ir europiečiams pažinti vieniems kitus. Yra dalykų, kurie šiame mieste nėra tobuli, tačiau, iš esmės, Kaunas yra puiki vieta gyventi ir dėl bendruomeniškumą stiprinančios kultūros stiprėjimo čia bus tik geriau. Jau šiandien svarbu tai suprasti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Užutrakyje nuskambės tikra muzikos retenybė

Nauja – tai pamiršta sena. Tačiau šis naujumas gali tapti ne tik malonia staigmena, priminimu,...

Žinomi fotomenininkai ir vėl susivienys bendram tikslui (2)

Aštuntus metus iš eilės uostamiestyje pristatomo fotografijos projekto „KITI“ pagrindinis...

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (754)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (261)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (214)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (8)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...