T. Venclova apie Rusiją: niekada nežinai, kas tavęs laukia – stuktelės per galvą, nusitemps aiškintis ar deportuos

 (74)
Jei būtų jo valia, poetas Tomas Venclova nugriautų visas pasaulio sienas. Net ir tas, kurios skiria Lietuvą nuo rytinių kaimynių. Taip jis pareiškė atidarydamas Rytų Europos poezijos forumą „Vilniaus kryžkelės“.
Tomas Venclova
© DELFI / Domantas Pipas

Tris dienas Venclovų namuose-muziejuje ir Rašytojų klube poetai, vertėjai ir žiūrovai klausysis eilėraščių ir pokalbių. Pirmą kartą rengiamo forumo tema gana plati – sienos, ribos: geografinės, lingvistinės, politinės ir visokios kitokios.

Renginyje dalyvauja Antanas A. Jonynas, Anna Frajlich iš JAV, Marija Stepanova ir Jelena Fanailova iš Rusijos, Dmitrijus Kuzminas ir Aleksandras Zapolis iš Latvijos, Ryszardas Krynickis iš Lenkijos, Marianna Kijanowska iš Ukrainos, Andrejus Chadanovičius iš Baltarusijos ir Eugene'as Ostashevsky, atstovaujantis JAV ir Vokietijai. Poezijos mėgėjus šeimininko teisėmis į savo tėvų namus pakvietė poetas ir vertėjas T. Venclova.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Vilnius priklauso Vakarams

Forumo „Vilniaus kryžkelės“ vadovė Justina Juozėnaitė vylėsi, kad sumanymas bus ilgaamžis, vyks ir kitais metais. „Kol kas tai poetų, vertėjų ir literatų susitikimas“, – sakė ji. Eilėraščiai skambės originalo kalba, po to savo pareigą atliks vertėjai. Renginiu ketinama skatinti vertimų radimąsi, jo tikslas – poezijos antologija, sudaryta iš forume dalyvaujančių autorių kūrinių.

„Vilniaus kryžkeles“ sumanė aspirantūros studijas Jeilio universitete baigęs T. Venclovos auklėtinis slavistas Jakovas Klocas. Šis literatūrologas laikomas vienu didžiausių Josifo Brodskio kūrybos ir biografijos žinovų. Europos šalyse paskelbė bene dešimtį Nobelio laureatui skirtų straipsnių, yra monografijos „Josifas Brodskis Lietuvoje“ autorius. Taip pat sudarė knygą „Josifas Brodskis. Išvarymas iš rojaus. Rinktiniai vertimai“.

Jelena Fanailova
Jelena Fanailova
© DELFI / Domantas Pipas

„Rengiame forumą, o ne festivalį dėl tos priežasties, kad poetai ne tik skaitys poeziją, tačiau ir diskutuos, dalyvaus pokalbiuose. Antra, forumas turi gana plačią temą, kuri aprėpia politiką, geografiją, lingvistiką, net gatvių ir biografinių trajektorijų sankirtas. Sienos – svarbi poezijos dalis, juk metaforos tam tikra prasme nuolat jas pažeidžia, griauna. Neišvengsime ir politinių diskusijų. Tačiau mūsų pranašumas tas, kad poezija į politiką leidžia pažvelgti per atstumą, truputį iš šalies. Be abejo, kalbėsime ir apie emigraciją“, – žadėjo vienas forumo sumanytojų.

Poetas T. Venclova, sveikindamas forumo dalyvius, papasakojo apie „magiškąjį“ paribio miestą Vilnių, tautų anklavą, pastaruosius šimtmečius pabuvojusį ir Rytuose, ir Vakaruose. „Kultūrinių pasaulių riba judėjo į vieną ir į kitą pusę. Todėl šis miestas – itin tinkama vieta mūsų susitikimui. Dabar Vilnius yra Vakaruose, tikėkimės čia ir liks, nes tokia jos skirtis, to jis visada siekė“, – teigė T. Venclova.

Okupaciją laikė išlaisvinimu

Apie paties T. Venclovos įveiktas sienas poeto klausinėjo „Laisvės radijo“ rusų redakcijos bendradarbė poetė J. Fanailova. Ji gimė 1962 metais Voroneže, baigė medicinos institutą ir romanų-germanų filologiją Voronežo universitete. Penkių poezijos rinkinių autorė, kritikų teigimu, nuo pat pradžių atkreipė į save dėmesį negailestingos tiesos sakymu ir aštriomis įžvalgomis.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasakodamas, kaip įveikė Maskvos „sieną“, tapo joje savas ir net prabilo jos kalba, T. Venclova pirmiausia prisipažino vaikystėje sovietų okupaciją, priešingai nei 95 nuošimčiai lietuvių, laikęs išlaisvinimu. Rusų kalbos pramoko po Antrojo pasaulinio karo. Tada gyveno Aukštojoje Fredoje šalia oro uosto ir žaidė su sovietų lakūnų vaikais. Skaitė daug rusiškos literatūros, baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1956 metų, kai SSRS nuožmiai užgesino vengrų sukilimą, ėmė virsti „antisovietčiku“.

„Iki tol buvau įtikėjęs komjaunuolis. Net juokinga prisiminti, – stabtelėjo T. Venclova. – Lyg bambuku gavus per galvą, vengrų sukilimas man apšvietė sąmonę.“

Užsiiminėjo negerais darbeliais

Tada su bičiuliais jau „užsiiminėjęs negerais dalykais“: įkūrė literatų būrelį, skaitė nuorašais plitusį lenkišką Franzo Kafkos „Pilies“ vertimą. Būrelio veikloje dalyvavo dabar garsus rusų režisierius Kama Ginkas, iš Maskvos grįžęs „leninietis“ Aleksandras Ginzburgas, gana greitai tapęs nepalenkiamu santvarkos kritiku. Jaunuoliai mėgino leisti atvirą, ne pogrindinį žurnalą, tačiau jų planus sujaukė KGB.

T. Venclova nusprendė išvažiuoti į Maskvą, pranykti dideliame mieste ir taip atsikratyti saugumo priežiūros. Čia pragyveno ketverius metus, tiek pat praleido Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Vėl atsidūrė įdomių žmonių rateliuose. Juose diskutuota apie literatūrą ir politiką. „Visada ant stalo atsirasdavo stipriosios butelis, jį tuoj pakeisdavo kitas“, – šypsodamas dėstė poetas.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Į Maskvos ratelius T. Venclovą įvedė mylima moteris, su kuria buvo susituokęs. „Man sienos perėjimas iš Vilniaus į Maskvą buvo lengvas ir malonus. Tai išimtis. Retas lietuvis mane supras“, – pabrėžė T. Venclova. Anot jo, tik lageriuose sėdėję lietuviai patyrė, kad su kai kuriais rusais galima puikiai pabendrauti ir turėti reikalų.

Lietuvoje jį vadina arogantu

Sunkiausiai T. Venclovai sekėsi įveikti Sovietų Sąjungos sieną, kai ryžosi emigracijai. Apie tai yra sukūręs eilėraštį „Šeremetjevo 1977“. Iki paskutinės akimirkos nežinojęs, pavyks išskristi, ar ne. „Sunku buvo ir dėl kultūrinių sumetimų“, – pridūrė poetas. Po nuostabiojo Paryžiaus, kuriame išsilaipino pirmiausia, atsidūrė Niujorke. Miesto metro padarė slegiantį įspūdį. Šio miesto lietuvių poetas sakė taip ir nepamilęs. Sunku buvo ir dėl anglų kalbos, kuria, jo įsitikinimu, iki šiol kalbąs labai prastai. „Negaliu suprasti, kodėl reikalingi artikeliai, kur juos įterpti“, – skundėsi forumo šeimininkas.

J. Fanailovą visada stebinusi T. Venclovos savybė apie kitokių pažiūrų žmones, politinius lyderius atsiliepti gana šiltai. „Man tokių žmonių tiesiog gaila. Lietuvoje sekama legenda, esą T. Venclova – arogantas, į visus žiūri iš aukšto. Taip nėra, esu gana drovus žmogus. Ir į daugelį aplinkinių žvelgiu iš apačios“, – tikino poetas.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

„Batka“ užtvėrė sieną

Jei būtų jo valia, T. Venclova nugriautų visas pasaulio sienas. Net ir tas, kurios skiria Lietuvą nuo Rytų. „Deja, tai neįmanoma. Rusijoje gyvena mano sūnus ir anūkas. Kaskart ten keliaujant reikia prašinėti vizos – varginantis darbas. Važiuoji ir svarstai, kas tavęs laukia: stuktelės per galvą, nusitemps aiškintis ar deportuos“, – jausmą, lydintį jo apsilankymus Rusijoje, išsakė poetas.
O štai kad siena skiria Lietuvą ir Baltarusiją, T. Venclovai gaila – nuo Mindaugo laikų nieko panašaus nebuvę. „Ir prie caro, ir prie lenkų, ir sovietmečiu čia plytėjo viena erdvė. Tik šiais laikais pirmą kartą ši siena yra uždara. Nemanau, kad tai gerai, bet taip jau susiklostė. Dėl Vladimiro Putino politikos, ir dėl „batkos“. Mes mažiausiai dėl to kalti“, – nukirto poetas.
Vėliau Venclovų namuose vyko M. Kijanowskos poezijos skaitymai. Vakare forumo dalyviai persikėlė į Rašytojų klubą, kur klausėsi T. Venclovos ir A. A. Jonyno poezijos. Į rusų kalbą ją buvo išvertusi Ana „Umka“ Gerasimova.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

V. Rumšas: lietuviai emigruoja, nes jiems atsibodo melas (121)

Susidaro įspūdis, kad visus tuos nepriklausomybės metus valdžia melavo savo žmonėms ir kiekvienas melavo vienas kitam, interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas. „Gal nemelavome tik tuomet, kai susikibome už rankų Sąjūdžio kelyje ir dar šiek tiek vėliau, bet ilgainiui viskas keitėsi. O už melą reikia mokėti“, – interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, svarstydamas emigracijos priežastis.

Litvakų dailininkas S. Bakas siunčia padėką Vilniui (3)

Šią savaitę litvakų dailininkui Samueliui Bakui, tarpukariu gyvenusiam Vilniuje, buvo suteiktas sostinės garbės piliečio vardas. Pasaulyje žinomas žydų menininkas tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu. Reaguodamas į garbingą įvertinimą, S. Bakas atsiuntė padėkos laišką, adresuotą Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.

Du „Lietuvos teatrų pavasario – Kaunas 2017“ apdovanojimai keliauja į Vilniaus mažąjį teatrą

39-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2017“ paskelbė laureatus. Spektaklis „Bedalis ir labdarys“ gavo net du apdovanojimus: režisierė Gabrielė Tuminaitė įvertinta už teatrinės formos originalumą, o aktorė Elžbieta Latėnaitė – už geriausią moters vaidmenį.

PIN dienos rengėjų užuomina: Kultūros ministerijos veikla – stagnuojanti (1)

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena (balandžio 26-oji) Kultūros ministerijoje nebuvo įprasta. Keliems ministerijos darbuotojams netikėtai teko suvaidinti britų režisieriaus Henry Richie kuriamame filme apie Lietuvos socialinį ir kultūrinį gyvenimą.

„Titanike“ pristatoma dailininko E. Juchnevičiaus kūrybos knyga (5)

Balandžio 27 dieną 17 valandą Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ įvyks albumo „Eduardas Juchnevičius“ pristatymas. Knygą išleido žurnalas „Kultūros barai“.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 balandžio 28 d. 19.00 val.

VESTUVĖS
2017 balandžio 29 d. 19.00 val.
Praėjusiais metais atlaikiusi penkiolikos spektaklių turą po tris didžiuosius Kinijos miestus, režisieriaus Oskaro Koršunovo trupė 2017-ųjų gastroles pradėjo pažymėdami dar vieną tašką pasaulio žemėlapyje. Šį kartą tai Azijoje esančios salos Taivano sostinė Taipėjus ir ten rengiamas tarptautinis Taivano menų festivalis, kurio programoje vilniečiai pristatė „Hamletą“.
„Hamletui“ Taivane skambėjo tūkstantinės publikos ovacijos
2017 balandžio 11 d.