Jei būtų jo valia, poetas Tomas Venclova nugriautų visas pasaulio sienas. Net ir tas, kurios skiria Lietuvą nuo rytinių kaimynių. Taip jis pareiškė atidarydamas Rytų Europos poezijos forumą „Vilniaus kryžkelės“.
Tomas Venclova
© DELFI / Domantas Pipas

Tris dienas Venclovų namuose-muziejuje ir Rašytojų klube poetai, vertėjai ir žiūrovai klausysis eilėraščių ir pokalbių. Pirmą kartą rengiamo forumo tema gana plati – sienos, ribos: geografinės, lingvistinės, politinės ir visokios kitokios.

Renginyje dalyvauja Antanas A. Jonynas, Anna Frajlich iš JAV, Marija Stepanova ir Jelena Fanailova iš Rusijos, Dmitrijus Kuzminas ir Aleksandras Zapolis iš Latvijos, Ryszardas Krynickis iš Lenkijos, Marianna Kijanowska iš Ukrainos, Andrejus Chadanovičius iš Baltarusijos ir Eugene'as Ostashevsky, atstovaujantis JAV ir Vokietijai. Poezijos mėgėjus šeimininko teisėmis į savo tėvų namus pakvietė poetas ir vertėjas T. Venclova.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Vilnius priklauso Vakarams

Forumo „Vilniaus kryžkelės“ vadovė Justina Juozėnaitė vylėsi, kad sumanymas bus ilgaamžis, vyks ir kitais metais. „Kol kas tai poetų, vertėjų ir literatų susitikimas“, – sakė ji. Eilėraščiai skambės originalo kalba, po to savo pareigą atliks vertėjai. Renginiu ketinama skatinti vertimų radimąsi, jo tikslas – poezijos antologija, sudaryta iš forume dalyvaujančių autorių kūrinių.

„Vilniaus kryžkeles“ sumanė aspirantūros studijas Jeilio universitete baigęs T. Venclovos auklėtinis slavistas Jakovas Klocas. Šis literatūrologas laikomas vienu didžiausių Josifo Brodskio kūrybos ir biografijos žinovų. Europos šalyse paskelbė bene dešimtį Nobelio laureatui skirtų straipsnių, yra monografijos „Josifas Brodskis Lietuvoje“ autorius. Taip pat sudarė knygą „Josifas Brodskis. Išvarymas iš rojaus. Rinktiniai vertimai“.

Jelena Fanailova
Jelena Fanailova
© DELFI / Domantas Pipas

„Rengiame forumą, o ne festivalį dėl tos priežasties, kad poetai ne tik skaitys poeziją, tačiau ir diskutuos, dalyvaus pokalbiuose. Antra, forumas turi gana plačią temą, kuri aprėpia politiką, geografiją, lingvistiką, net gatvių ir biografinių trajektorijų sankirtas. Sienos – svarbi poezijos dalis, juk metaforos tam tikra prasme nuolat jas pažeidžia, griauna. Neišvengsime ir politinių diskusijų. Tačiau mūsų pranašumas tas, kad poezija į politiką leidžia pažvelgti per atstumą, truputį iš šalies. Be abejo, kalbėsime ir apie emigraciją“, – žadėjo vienas forumo sumanytojų.

Poetas T. Venclova, sveikindamas forumo dalyvius, papasakojo apie „magiškąjį“ paribio miestą Vilnių, tautų anklavą, pastaruosius šimtmečius pabuvojusį ir Rytuose, ir Vakaruose. „Kultūrinių pasaulių riba judėjo į vieną ir į kitą pusę. Todėl šis miestas – itin tinkama vieta mūsų susitikimui. Dabar Vilnius yra Vakaruose, tikėkimės čia ir liks, nes tokia jos skirtis, to jis visada siekė“, – teigė T. Venclova.

Okupaciją laikė išlaisvinimu

Apie paties T. Venclovos įveiktas sienas poeto klausinėjo „Laisvės radijo“ rusų redakcijos bendradarbė poetė J. Fanailova. Ji gimė 1962 metais Voroneže, baigė medicinos institutą ir romanų-germanų filologiją Voronežo universitete. Penkių poezijos rinkinių autorė, kritikų teigimu, nuo pat pradžių atkreipė į save dėmesį negailestingos tiesos sakymu ir aštriomis įžvalgomis.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasakodamas, kaip įveikė Maskvos „sieną“, tapo joje savas ir net prabilo jos kalba, T. Venclova pirmiausia prisipažino vaikystėje sovietų okupaciją, priešingai nei 95 nuošimčiai lietuvių, laikęs išlaisvinimu. Rusų kalbos pramoko po Antrojo pasaulinio karo. Tada gyveno Aukštojoje Fredoje šalia oro uosto ir žaidė su sovietų lakūnų vaikais. Skaitė daug rusiškos literatūros, baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1956 metų, kai SSRS nuožmiai užgesino vengrų sukilimą, ėmė virsti „antisovietčiku“.

„Iki tol buvau įtikėjęs komjaunuolis. Net juokinga prisiminti, – stabtelėjo T. Venclova. – Lyg bambuku gavus per galvą, vengrų sukilimas man apšvietė sąmonę.“

Užsiiminėjo negerais darbeliais

Tada su bičiuliais jau „užsiiminėjęs negerais dalykais“: įkūrė literatų būrelį, skaitė nuorašais plitusį lenkišką Franzo Kafkos „Pilies“ vertimą. Būrelio veikloje dalyvavo dabar garsus rusų režisierius Kama Ginkas, iš Maskvos grįžęs „leninietis“ Aleksandras Ginzburgas, gana greitai tapęs nepalenkiamu santvarkos kritiku. Jaunuoliai mėgino leisti atvirą, ne pogrindinį žurnalą, tačiau jų planus sujaukė KGB.

T. Venclova nusprendė išvažiuoti į Maskvą, pranykti dideliame mieste ir taip atsikratyti saugumo priežiūros. Čia pragyveno ketverius metus, tiek pat praleido Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Vėl atsidūrė įdomių žmonių rateliuose. Juose diskutuota apie literatūrą ir politiką. „Visada ant stalo atsirasdavo stipriosios butelis, jį tuoj pakeisdavo kitas“, – šypsodamas dėstė poetas.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

Į Maskvos ratelius T. Venclovą įvedė mylima moteris, su kuria buvo susituokęs. „Man sienos perėjimas iš Vilniaus į Maskvą buvo lengvas ir malonus. Tai išimtis. Retas lietuvis mane supras“, – pabrėžė T. Venclova. Anot jo, tik lageriuose sėdėję lietuviai patyrė, kad su kai kuriais rusais galima puikiai pabendrauti ir turėti reikalų.

Lietuvoje jį vadina arogantu

Sunkiausiai T. Venclovai sekėsi įveikti Sovietų Sąjungos sieną, kai ryžosi emigracijai. Apie tai yra sukūręs eilėraštį „Šeremetjevo 1977“. Iki paskutinės akimirkos nežinojęs, pavyks išskristi, ar ne. „Sunku buvo ir dėl kultūrinių sumetimų“, – pridūrė poetas. Po nuostabiojo Paryžiaus, kuriame išsilaipino pirmiausia, atsidūrė Niujorke. Miesto metro padarė slegiantį įspūdį. Šio miesto lietuvių poetas sakė taip ir nepamilęs. Sunku buvo ir dėl anglų kalbos, kuria, jo įsitikinimu, iki šiol kalbąs labai prastai. „Negaliu suprasti, kodėl reikalingi artikeliai, kur juos įterpti“, – skundėsi forumo šeimininkas.

J. Fanailovą visada stebinusi T. Venclovos savybė apie kitokių pažiūrų žmones, politinius lyderius atsiliepti gana šiltai. „Man tokių žmonių tiesiog gaila. Lietuvoje sekama legenda, esą T. Venclova – arogantas, į visus žiūri iš aukšto. Taip nėra, esu gana drovus žmogus. Ir į daugelį aplinkinių žvelgiu iš apačios“, – tikino poetas.

„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
„Vilniaus kryžkelės“: Rytų Europos poezijos forumas
© DELFI / Domantas Pipas

„Batka“ užtvėrė sieną

Jei būtų jo valia, T. Venclova nugriautų visas pasaulio sienas. Net ir tas, kurios skiria Lietuvą nuo Rytų. „Deja, tai neįmanoma. Rusijoje gyvena mano sūnus ir anūkas. Kaskart ten keliaujant reikia prašinėti vizos – varginantis darbas. Važiuoji ir svarstai, kas tavęs laukia: stuktelės per galvą, nusitemps aiškintis ar deportuos“, – jausmą, lydintį jo apsilankymus Rusijoje, išsakė poetas.
O štai kad siena skiria Lietuvą ir Baltarusiją, T. Venclovai gaila – nuo Mindaugo laikų nieko panašaus nebuvę. „Ir prie caro, ir prie lenkų, ir sovietmečiu čia plytėjo viena erdvė. Tik šiais laikais pirmą kartą ši siena yra uždara. Nemanau, kad tai gerai, bet taip jau susiklostė. Dėl Vladimiro Putino politikos, ir dėl „batkos“. Mes mažiausiai dėl to kalti“, – nukirto poetas.
Vėliau Venclovų namuose vyko M. Kijanowskos poezijos skaitymai. Vakare forumo dalyviai persikėlė į Rašytojų klubą, kur klausėsi T. Venclovos ir A. A. Jonyno poezijos. Į rusų kalbą ją buvo išvertusi Ana „Umka“ Gerasimova.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (1)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Bardų sostinėje Anykščiuose nusileido „Purpurinis vakaras" (2)

Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio...

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (146)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (59)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (29)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1216)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (339)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (4)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (18)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...