Apie Vytauto V. Landsbergio naują spektaklį "Vilis", sukurtą Vilniaus "Lėlės" teatre, norisi rašyti paprastais žodžiais, lakoniškai ir aiškiai – taip, kaip apie Vilių Orvidą (1952–1992) pasakojama spektaklyje.
Nors apie šį skulptorių jau išleista atsiminimų knyga, sukurtas dokumentinis filmas, jo asmenybė lieka mįslė – kaip, iš kur radosi "toks grynuolis", savotiškas don Kichotas, kuris nepritapo prie savo laikmečio, kuris jo asmeniškai nepažinusiems virto tam tikru kultūros simboliu. Simboliu, nepraradusiu aktualumo ir šiandien, "geriausiais laikais", kai socialinį viršų ima "pinigų karta", kai rytdiena neįsivaizduojama be šuolių karjeros laiptais ir taip viliojamai gundo didmiesčių ryškiaspalviai malonumų sodai... V.V.Landsbergis, sakyčiau, kuria "etinio nerimo teatrą" – neagresyvų, tiesmukai nieko nekaltinantį, bet itin paveikų. Į teatrą "sugrįžta herojus", – galima būtų sakyti. Tiesa, jis – "neherojiškas", be patetikos, o vis dėlto be tų mūsų teatre įjunkusių seksualinių perversijų, depresijų bei isterijų, jau kone privalomos ironijos. Herojus kiek sutaurintas, "nekamuojamas" geismų, bet vientisas kaip asmenybė. Kaip siektinas idealas, priešinamas ir mūsų laikui. Kaip galima, bet nebūtinai išsipildysianti, asmens raidos perspektyva.

"Lėlės" teatre ir anksčiau įvairūs režisieriai mėgino kurti įmantrius dramos spektaklius, bet jie dėl įvairių priežasčių baigdavosi nesėkmėm. Šiuosyk režisieriui (jis ir pjesės autorius) pavyko ne tik sutarti su aktoriais Viliumi Kirkilioniu ir Almira Grybauskaite dėl žanro, stiliaus dalykų, bet ir rasti nepretenzingą formą, kaip per valandą (lakoniškumas – talento sesuo, ir nebūtina kurti 6 valandų trukmės spektaklių, kad išrutuliotum norimą temą...) papasakoti herojaus istoriją, atskleisti jo dramą.

Spektaklis prasideda savotišku Viliaus pabudimu ir aiškinimusi: kas aš, kur esu, kas man atsitiko? A.Grybauskaitės abstrahuota Moteris (pasak režisieriaus, Angelas) įveža "karučiais" amnezijos ištiktą Vilį (aktorius ir išoriškai panašus į savo prototipą), klausimais žadina jo atmintį ir (it poetiniame teatre), degdama žvakutes ant laiptų, tarsi rengiasi jį palydėti į "kitą pasaulį"... Pamažu herojus "grįžta į žemę". Retrospekcijos principu pradedama pasakoti jo gyvenimo istorija (spektaklyje naudojami autobiografiniai V.Orvido tekstai ir eilėraščiai, jį pažinojusių žmonių atsiminimai, archyviniai Leonardo Surgailos bei Zacharijaus Putilovo kino kadrai). Vaidinimas, pasitelkiant įvairius pasakojimo laikus ir žiūros į herojų taškus, trumpais epizodais montuojamas it filmas. Kad Vilis turėtų kam kalbėti apie save, autorius sukuria naivokos merginos, į jo sodybą atvykusios dailininkės, personažą. Veiksmas organizuojamas taip, kad pamažu tarp veikėjų megztųsi dvasinis ryšys, kad, Viliui pasakojant, išryškėtų jo gyvenimo socialinis, emocinis laukas, vertybės. Mergina užsikrečia sodybos kūrimo idėja, ir vienas gražiausių spektaklio epizodų – jų bendra kūryba: "karučiai" transformuojami į "stalą", ant kurio iš akmenų ir šakų statomas sodybos maketas.

Dailininkas Virginijus Kašinskas maksimaliai panaudoja "Lėlės" teatro Mažosios salės – rūsio – erdvę. Matome kaži kokį sutemose skęstantį požemio labirintą, kuriame klaidžioja ir triūsia Vilis. Scenos gilumos dešinėje – lininė marška, atliekanti ekrano funkciją. Kairėje – laiptų "į dangų" fragmentas: jais spektaklio pabaigoje pakyla Vilis... (Ar spektaklį įmanoma būtų vaidinti ir kituose teatruose?) Kostiumai, sakytum, buitiniai, pabrėžtinai "neteatriniai", bet po šio spektaklio jau ir įsivaizduoti sunku, kad Vilis galėtų būti scenoje kaip nors "padailintas"...

Akivaizdu, kad aktoriams spektaklis – artimas. Kamerinė erdvė reikalauja iš jų begalinės bendravimo tiesos, neforsuotų emocijų (kai kurie vaidinimo momentai dar prašosi patikslinimo veiksmo požiūriu, kad nereikėtų aktoriams neva "filosofuoti", rodyti būvio). Nežinau, ar V.Kirkilioniui teko pažinoti savo prototipą, bet jo Vilis – įtikinamas. Tai – ne charakterinis vaidmuo (nors minimalaus charakteringumo esama, pavyzdžiui, žemaičių tarmės); aktorius, kurdamas vaidmenį, vengia liguisto "keistuolio" bruožų. Viešai nerodomas dvasios jautrumas, savo tiesos gynimas, iš dalies išorinis nerangumas – turbūt svarbiausi Vilio bruožai. Dar – švelnus humoro jausmas, net saviironijos blyksniai. Beje, šiaip jau žaisti kūryboje mėgstantis režisierius V.V.Landsbergis šįsyk ganėtinai rimtas, matyt, įpareigoja skaudi V.Orvido dalia.

Lietuvių kultūros asmenybėms skirtų spektaklių mūsų teatre nėra daug. Kodėl? Neherojų laikas? Stinga bendro sutarimo dėl asmenybių? Sunku jas įtaigiai ir be didaktikos atskleisti scenoje? Tuo tarpu "Vilis" jaudina. Kai po spektaklio vakare ėjau per Vilniaus senamiestį, kur pridygę "auksinio jaunimo" pamėgtų lauko kavinių, mėginau įsivaizduoti, kaip šioje aplinkoje šiandien jaustųsi Orvidas? Kitoks žmogus – visur ir visada kitoks. Ir laikmetis, matyt, čia niekuo dėtas...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Užutrakyje nuskambės tikra muzikos retenybė

Nauja – tai pamiršta sena. Tačiau šis naujumas gali tapti ne tik malonia staigmena, priminimu,...

Žinomi fotomenininkai ir vėl susivienys bendram tikslui

Aštuntus metus iš eilės uostamiestyje pristatomo fotografijos projekto „KITI“ pagrindinis...

Pagrindinėje VDFF programoje – kasdienio gyvenimo filosofija

Artėjantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) Pagrindinėje programoje...

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus ženkliai pavyko sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (58)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta  (91)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (19)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (5)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (56)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (160)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (127)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...