Spektaklį apie R. Šumaną pristatantys Mažojo teatro kūrėjai: čia daug sąsajų su V. Šapranausku

Po gedulingo savaitgalio į amžinąją kelionę išlydint Vytautą Šapranauską, antradienį Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre pristatytas spektaklis „Trio“, pasakojantis apie liūdno likimo sulauksį kompozitorių Robertą Šumaną. Spektaklio premjera įvyks jau šį savaitgalį, balandžio 26 d.

Spektaklio režisierius ir scenografas - vengras Peteris Galambosas scenoje nukelia į 1853-uosius metus bei pasakoja apie šlovės zenitą pasiekusio kompozitoriaus R. Šumano (akt. Mantas Vaitiekūnas), pasaulinio garso pianistės Klaros Šuman (akt. Valda Bičkutė) bei jauno talentingo kompozirtoriaus Johaneso Bramso (akt. Leonardas Pobedonoscevas) gyvenimą. Apie kasdienybės ir kūrybos, genialumo ir beptorybės konfliktą.

Pagrindinį Šumano vaidmenį ruošėsi atlikti aktorius Arūnas Sakalauskas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jis šio vaidmens atsisakė.

Pjesė pastatyta rekordiškai greitai

Vengrų režisierių dirbti į Mažąjį teatrą pakvietė R. Tuminas, apsilankęs Vengrijos teatrų festivalyje, kur turėjo progos išvysti geriausius vietos režisierių darbus.

„Žinojau, kad vengrų teatras vienas iškiliausių Europoje. Mane nustebino teatro struktūra, kad literatūrinės dalies vedėjas yra dar ir dramaturgas. Vengrai deda didžiules pastangas adaptuoti klasiką per formą, farsą ir išsivaduoti iš šios dienos griaužtų. Tai jiems leidžia būti įžūliems ir išreikšti save. Pamatęs Peterio spektaklį, negalėjau jo nepasveikinti. Aš įtikėjau ir jutau, kad tai yra tas žmogus, kuris gali mus apvienyti, ko mums šiuo metu taip reikia“, - kalbėjo R. Tuminas.

Pjesė pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - kelias savaites, todėl aktoriai dirbo tikrai daug ir pasiaukojančiai. "Galbūt tai signalas kitiems režisieriams, mėgstantiems dirbti prie spektaklių ir pusę metų", - šypsojosi R. Tuminas.

Vengrų režisierius prisipažino Vilniuje pasijutęs kaip namuose. „Atvažiavau čia ir nusiraminau. Vengrijoje tiek politikoje, tiek teatre daug isterijos. Pavyzdžiui, paskutinis mano spektaklis, pastatytas pagal prieš 50 metų parašytą kūrinį, buvo cenzūruotas. Tiesa, draudimas po to buvo panaikintas, - pasakojo P. Galambosas. - Vilniuje radau labai gerą komandą, kuri man padeda atsiskleisti ir parodyti spektaklį.“

Aktuali savižudybės ir alkoholizmo tema

Anot režisieriaus, spektaklio „Trio“ istorija yra ne tik apie garsųjį muziką Robertą Šumaną, bet ir apie visus, kas turi pašaukimą ir šeimą.

„Aš, deja, jau du kartus išsiskyriau ir man buvo labai sunku surasti tą aukso viduriuką tarp darbo ir šeimos. Per daug užsižaidžiau su savo pašaukimu. Taigi, spektaklis pasakoja apie tris žmones, kurie patenka į krizę ir kaip iš jos išsikapstę tampa naujais žmonėmis. Ne numiršta, bet iš naujo gimsta. Taigi, ta viltis labai svarbi ir pas mus. Vengrijoje taip pat labai aktuali situacija kalbant tiek apie alkoholizmą, tiek apie savižudybes. Svarstoma, kodėl savižudybė yra madoje. Man atrodo, kad tai prasidėjo nuo romantizmo. Šumanas savo gyvenimą baigė psichiatrinėje ligoninėje. Taigi, spektaklyje gvildenamos sunkios temos“, - prisipažįsta P. Galambosas.

Sąsajos su V. Šapranausku

Apie tai, kad prieš kelias savaites Mažajame teatre pradėta statyti pjesė „Trio“ įgaus visiškai kitokį aktualumą Lietuvoje, kūrėjai negalėjo net įsivaizduoti.

Mažojo teatro aktoriai prisipažįsta, kad šis kūrinys tapo fatališku šiam teatrui, kuriame savaitgalį vyko atsisveikinimas su aktoriumi Vytautu Šapranausku.

„Spektaklio kūryba vyko paraleliai su Vyto atsisveikinimu. Manau visi čia esantys man pritars, kad šiame spektaklyje išliks gilus įspaudas to, kas įvyko visai neseniai. Viskas tampriai susiję: gyvybė, kūryba, meilė“, - pasakojo aktorius Leonardas Pobedonoscevas.

„Dar iki nelaimingo įvykio repeticijų salėje daug diskutavome apie pjesėje išvystytą savižudybės temą. Tai pavyzdys, kaip kūrybiniai žmonės, pasinėrę į pašaukimą, pamiršta patys save ir visomis jėgomis bando ištraukti iš savęs kūrybinį potencialą ir žudo save. Pjesėje tikrai daug sąsajų su Vytautu Šapranausku“, - neabejoja L. Pobedonoscevas.

Vaidmenys pateks į teatro istoriją

Spektaklyje ypač svarbi ir moters - Klaros Šuman linija. Anot Mažojo teatro atstovų, V. Bičkutės kuriamas personažas neabejotinai įeis į Lietuvos teatro istoriją.

„Tačiau pjesėje ir Roberto Šumano vaidmuo yra labai sudėtingas. Alkoholizmas yra sunki liga, ir jo žmona turi rinktis, ar gyventi su geriančiu vyru genijumi, kuris visada yra piktas, bei septyniais vaikais, - apie savo vaidmenį pasakojo V. Bičkutė. - Tironiškumu pasižymėjo ne tik jos vyras, bet ir tėvas, kuris Klarą aršiai dresiravo. Tačiau nepaisant to, Klara vis tiek yra beprotiškai mylinti moteris.“

Talentingą kompozitorių R. Šumaną suvaidinęs M. Vaitiekinas savo teatralo karjeroje yra įkūnijęs ir kitus genijus, kaip Frederikas Šopenas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

„Visi jie buvo jautrios ir švelnios prigimties. Šis vaidmuo buvo numatytas Arūnui Sakalauskui, kuris dėl tam tikrų priežasčių negalėjo kurti šio personažo. Todėl jį vaidinti garbė teko man, - pasakojo M. Vaitiekūnas. - Visi mes kenčiame, mylime, geriame ir vemiame, tačiau kažkas iš mūsų turi aukštesnį pašaukimą kurti ir daryti stebuklus.“

Šumanų šeimos likimui didelę įtaką turėjo talentingo jauno kompozitoriaus J. Bramso vaidmuo. Jis į muzikų poros gyvenimą įnešė aistringo jaudulio ir sukūrė neįprastą meilės trikampį, į kurį įsipina ir smuikininko Jožefo Joachimo (akt. Ramūnas Cicėnas) jausmai.

„Mano herojus yra trečias asmuo, kuris pakeitė garsios šeimos likimą ir įtakojo savo gyvenimą, nes įsimylėjo Klarą Šuman, - pasakojo L. Pobedonoscevas. - Kiekvienas pjesės sakinys, netgi paskiri žodžiai, neša tikrą, neišgalvotą informaciją. Todėl stebėdami šią istoriją, vykstančią akvariume aplink apžėlusį fortepijoną siurrealistiniame vaizde, žiūrovai turės didelį malonumą."

Išsiskiria scenografija

Spektaklis išsiskiria savo scenogafija. Aktoriai vaidina stikliniame kube, kuriame yra kailiu aptrauktas fortepijonas. Tam, kad žiūrovai suprastų personažų artumą, jiems prie veidų priklijuoti mikrofonai.

„Su mikrofonais vaidiname dėl to, kad režisierius su žiūrovais norėjo artumo. Todėl ir izoliuotame kube galime net šnibždėtis. Kita vertus, su pleistriukais ant veidų atrodome kaip sužaloti. Bet tai ir yra mintis, kad romantizmas yra liga. Kuri transformavo smegenis ir sureikšmino kūrybą, kuri iš tiesų nėra gyvenimas", - pasakojo V. Bičkutė.

Spektaklio ištrauka ir pristatymas - DELFI galerijoje: