Tarsi rugiai vilnijančioje minioje jie suranda vienas kitą. Suranda dėl to, kad pasirenka savo erdvę, tiesiog nujaučia panašios kraujo grupės žmones: dainuojančius, šokančius, piešiančius, kuriančius, ką nors gardaus kramsnojančius, o iš tikrųjų tiesiog poilsiaujančius. Tris dienas centrinė miesto arterija tvinksės greitu ritmu, spindės žmonių šypsenomis, vaikų klegesiu ir jaunatvišku erzeliu.
Šiemet šventės rengėjai tikisi dėmesio visoms dūzgiančio prospekto zonoms. Jei eisite nuo Katedros aikštės, pirmiausia pateksite į profesionalių kūrėjų, dailės ir meno galerijų apsuptį, pamatysite Odminių skvere dešimtis tapančių žmonių, galėsite ir patys tai padaryti, juk visada įdomu kiek tavo menas svarbus, kai į drobę susminga keliasdešimt prašalaičių akių. Netikėtai sutiksite mimą, kuris jums pasiūlys tariamą gėlę, kitas netyčia palaistys tariamą morką, o dar kas nors griebs ir tariamai pabučiuos jus. Klounas, kurį pamatysite – pasiūlys balioną, o jūsų noras, kad jis taptų šuniuku, gulbe arba paukščiuku kaip mat bus įvykdytas jūsų akyse.
Prie Nacionalinio dramos teatro, mažojoje scenoje, gali susitikti senjorai, vaikai ir lyriškas jaunimas. Kodėl? Todėl, kad ten čigoniškus romansus dainuos neregys romas Senio Aleksandravičius. Kur dar nepažintas čigonų džiazas – “Swing Zyppers”, “Amberlife” akustinis koncertas, Škotijoje gyvenanti dainuojamosios poezijos atlikėja Ugnė Kleinauskaitė ir multi-instrumentalistas Saulius Petreikis? Galėsite svajingai linguoti ir dainuoti su “MAX” ir Vygantu Kazlausku prancūziškas dainas. Visi, kurie bijo didelių erdvių, intuityviai susispiečia prie šios scenos. Mat čia jauku, artistą net ranka gali pačiupinėti, linksmąjį klouną už kelnių patampyti, su “Brasspalvomis” įsitikinti jog ir pučiamųjų instrumentų muzika gali būti smagi.
Jeigu pavargote – kiekvienoje zonoje rasite atilsį ir gardų maistą lauko kavinėse. Jau šiemet jos pasirengė vilniečius tikrai gurmaniškai pavaišinti, todėl nosį kutens vegetariniai daržovių, Viduržemio jūros, kitų egzotiškų kraštų patiekalai ir griliuje kepamos mėsos kvapai.
Scenoje prie V.Kudirkos aikštės turėtų būriuotis tie, kurie nebijo minios šėlsmo, kurie nori atrasti ukrainiečių etno roko grupę “TaRUTA”, norvegiškai lietuvišką “Rasabasa”. Jaunas, bet jau daug žadančias grupes “Second Riot”, “RoadKiLL”, “Kick Punch Gang”, “No Dog Barking”, “A.K. Voices” ir kt.
Šeštadienį jaunimui turėtų būti įdomu nuo pat ryto, mat šioje scenoje 12 val. muzikinis spektaklis “Eglė – karalienė žalčių”. Tai Alytaus ir Marijampolės apskričių jaunimo jungtinis pasirodymas. Taip pat Lietuvos televizijoje startuosiantis projektas “Vunderkindai”. Jau matysime norinčius sužibėti naujus vaikų talentus. Manau ne vienam bus atradimas jaunimo country muzikos ansamblis iš Šilutės “Karčemėlė”. Linijinių šokių mėgėjai turės savo vietą, o renesanso šokių burtais bandys užburti Anykščių kultūros centro istorinio šokio studija “Baltoji pavana”.
Kas nepasiilgo Alinos Orlovos? Malonu, kad prieš keletą metų scenoje prie Nacionalinio dramos teatro dainavusi Alina šiandien nepaprastai laukiama ne tik Vilniuje, bet ir kitose Europos šalyse.
Scena prie V.Kudirkos aikštės nenustos ošusi nuo dainų, šokių, roko muzikantų. Bet ne tik muzika žmogus gyvas. Reikia lauktuvių ir būtinai ko nors gardaus. Gedimino prospekte nuo Jogailos iki Jakšto gatvės visas gatvės ruožas bus skirtas gardumynams – nekasdieniškai duonai, kitokiems sūriams, dešroms, netikėtiems gamintojų siurprizams, įvairioms sveiko maisto, ekologinėms, sveikatos, švaros prekėms. Taip pat ir tautodailininkų dirbiniams – juk reikia ir dailios lėkštės, puodelio, stiklo, auskarų, segių ir ko kito.
Toliau įžengsime į knygų alėją – Gedimino prospektas nuo Jakšto iki Vasario 16-osios gatvės pasiūlys daugybės leidyklų knygas. Tokių nuolaidų kaip “Sostinės dienose” niekada daugiau nebūna. Improvizuota poetinė scenelė lauks kiekvieno vilniečio proveržių. Visi galės paskleisti savo poetinius sugebėjimus.
Gedimino prospektas prie Lukiškių aikštės alsuos pajūriu. Čia įsikurs Šilutės – Lietuvos kultūros sostinės žmonės. Kvepės žuviene, nėgėms gaudyti bučiukus iš vytelių pins senųjų žvejų palikuonys, čia pamatysite orius lietuvininkų šokius, išgirsite vėjų nugairintas Klaipėdos krašto dainas, išgirsite pasakojimus šišioniškių tarme. Tie, kas nori gardžios žuvies – šitame Gedimino prospekto ruože turi apsilankyti būtinai! Žuvimi prekiaujantys prisiekė, kad tokios gardžios niekur nerasite! Šeštadienį – Šilutės vaistininko žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus patarimai ką daryti, kad nesirgtum.
Šitoje Gedimino prospekto atkarpoje pamatysite ir susipažinsite su žmonėmis, kurių gyvenimą kuria vanduo, kurie gyvena nuo potvynio iki atoslūgio. Užėję į Nemuno deltos palapinę galėsite pasiklausyti to krašto paukščių čiulbesio. Tik čia, scenoje prie Lukiškių aikštės, pamatysite senąsias autentiškas žvejų kepures, tik čia išgirsite apie lietuvininkų buitį, Šilutės bardų dainas, be to sekmadienį sulauksime Šilutės krašto knygų pristatymo. Čia taip pat dainuos šio krašto vokaliniai ir folkloro ansambliai. Čia bus visko: medaus, vaistažolių, sūrio, žuvų ir būtinai – Ievos Simonaitytės aprašytosios kafijos, kurios galės ragauti visi kas tik ateis. Būtent šioje scenoje rugsėjo 2 dieną savo kūrybinės veiklos 50-metį atšvęs lietuvių estradinės muzikos riteris Aleksas Lemanas.
Visiems kam reikia tikrų, autentiškų dalykų, susiras sceną ir žmones prie Lukiškių aikštės. Čia turėtų patraukti ir vilniečių šeimos su vaikais. Mat toje vietoje kur kadaise stovėjo Lenino paminklas įsikurs vaikų žaidimų aikštelė. Kas norės galės tire pašaudyti, su timpomis pašokinėti, mažieji galės auksines žuvelės ir ryklio pilve pabuvoti ir nušliuožti. Na ką čia viską ir beišpasakosi. Tiesiog imkime ir susitikime Gedimino prospekte rugsėjo 2, 3 ir 4 dienomis.
Kas norės – Gruzijos etnodžiazo grupės “ZumbaLand” eis žiūrėti, kiti siaus su Mama Rock’n’Roll, dar kiti klausysis gospel muzikos, kiti skubės į skrabalų popietę, kitiems sekmadienis prasidės su lenkų, žydų dainomis ir šokiais. Kiti atras meninį socialinį performansą “Grožio ontologija”, kuris parodys kiekvienam, jog šalia mūsų yra ir kitokie, taip pat kuriantys ir gyvenantys.
Tam, kad pajustum savo miesto žmonių pulsą, pakanka ateiti į Gedimino prospektą, bet nepakanka jame nuobodžiai dairytis. Reikia džiaugtis su tais, kurie yra scenoje, reikia tris dienas savo gyvenime paskirti savo miestui, kuriame gyveni.
Taigi ateikite pasiilgę vieni kitų ir išeikite apsikabinę, pasidžiaugę vieni kitais. Nes “Sostinės dienų” rengėjai darė viską, kad jūs pajustumėte šventę.
Jei vilniečiai ateis norėdami prisidėti prie šventės, ji būtinai bus graži savo šypsenomis, plojimais, bendravimu su prekeiviais, artistais, parodys jiems ne tik pagarbą, dėmesį, bet ir leis pajusti žmogaus reikalingumą žmogui. Jei sugebėsime pasibučiuoti, vadinasi šventė pavyko, jei sugebėsime tik burnoti, išeisime it musę kandę.
