Trakų istorijos muziejaus darbuotojai kvies įsiamžinti nuotraukoje vilkint istorinius rūbus. Senojoje raštinėje dirbs graveris bei raštininkas, o raštai bus antspauduojami smalkos antspaudais. Čia pat bus galima nusikaldinti monetą, paragauti viduramžių pilies virtuvės skanėstų ar įsigyti suvenyrų. Svečius linksmins šaunusis juokdarys, darbuosis iš praeities atvykęs žiaurusis budelis. Renginio svečiai bus kviečiami išbandyti sėkmę loterijoje, o vaikus užims įvairūs žaidimai.

Jubiliejinės Senųjų amatų dienos išsiskirs tuo, kad prie senbuvių amatininkų prisijungs daug dalyvaujančių pirmą kartą – nuo barzdaskučių, plytininkų, iki gamtos gėrybių rinkėjų. Šventėje bus galima susipažinti su daugeliu senovės profesijų, pamatyti kaip dirba dročiai, skiečiai, bendoriai, stelmokai, garboriai, skūrdirbiai, rimoriai, šikšniai, šiaučiai, plytinikai ir kiti. Lankytojai turės progą išbandyti įrankius, kurių pavadinimai jau primiršti, pavyzdžiui: skliutą, blašką, droką, svambalą, liūdę, lankeną, šlėgą, vinkelį, binkį ir daugelį kitų.

Vaikams ir ne tik, šeštadienį 13 val. bus rodomas Valstybinio Kauno lėlių teatro spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje”, sukurtas pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą. Šis pastatymas yra žaisminga, vaizdinga ir pasakiška istorinių įvykių interpretacija. Lietuvos ir Latvijos riterių brolijos „Vilkatlakai“ ir „Komturia“ inscenizuos XIII-XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino karių kovas. Šeštadienio vakarą vyks ypatingos protėviams skirtos apeigos.

Svečius bei pilėnus linksmins „Vilniaus kojūkininkai“, folkloro grupės „Mindrauja“ (Lietuva), „Rikši“ (Latvija), Jonas Čepulis ir Aleksandras Makejevas (Lietuva), Viduramžių bei Renesanso šokių kolektyvas „Stella“ (Rusija, Sankt Peterburgas), keltiško folkloro grupė „The Windrose" (Armėnija).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)