Senovės baltų tikėjimo atstovai minės Pusiaužiemio dieną

Vilniuje senovės baltų tikėjimo atstovai sekmadienį švęs gamtos žadinimo šventę - Pusiaužiemį. "Pusiaužiemis - pirmoji gamtos žadinimo šventė. Po jos gamta keliama per Užgavėnes, kitas šventes", - BNS sakė baltų religinės bendrijos "Romuva" Vilniaus skyriaus seniūnė Inija Trinkūnienė.

Senovėje per šią šventę lietuviai žadindavo žalčius, bites - šie veiksmai simbolizuodavo žemės galių pabudinimą. 16 amžiuje lietuvių žyniai kviesdavo žalčius prie vaišių stalo ir žiūrėdavo, ką ragauja žalčiai. Iš to spręsdavo, kokie metai bus.

Pusiaužiemį senovės baltų tikėjimą išpažįstantys žmonės švęs sekmadienio vidurdienį Technikos bibliotekoje. Pasak I.Trinkūnienės, kasmet paminėti Pusiaužiemio susirenka apie 100 -200 pagonių, tarp kurių daugiausia būna jaunimo.

Šventės metu Lietuvos "Romuvos" krivis Jonas Trinkūnas atliks religines apeigas, susirinkusieji giedos šventas giesmes dievams Perkūnui, Gabijai.

Pasak I.Trinkūnienės, Pusiaužiemis apjungia kelias šventes.

Jaunimas senovėje švęsdavo "Kumeluko krikštynas", kurių metu vakarodavo, iš aguonų, medaus, kanapių bei kitų produktų gamindavo specialų patiekalą "kamukai". "Kumeluku" buvo vadinamas per Pusiaužiemį pasirodantis jaunas mėnulis.

Sekmadienį baltų tikėjimo atstovai švęs ir Ugnies dieną, kurios tikroji data - vasario 2-oji.

Ši diena dar buvo vadinama Grauduline arba Perkūno diena. Tą dieną lietuviai gamindavo graudulines žvakes, kurios buvo deginamos prie mirštančiojo, per šermenis ar nuo perkūnijos bei kitų pavojų.

Lietuviai buvo pakrikštyti tik 14 amžiaus pabaigoje. Dabar apie 80 proc. iš 3,5 mln. Lietuvos gyventojų laiko save Romos katalikais.