Susipažinti su Lietuvos totorių kultūrinio paveldo dalimi kviečia unikali senųjų rankraščių paroda, trečiadienį atidaryta Vilniaus universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.
© ELTA (M.Ambrazo nuotr.)
Visą mėnesį veiksiančioje retoje ekspozicijoje - iš įvairių fondų surinkti senieji totorių religiniai rankraščiai - Koranai, maldaknygės, turintys savo religinę ir šviečiamąją paskirtį, traukiantys akį rytietiško stiliaus apipavidalinimu.

Parodos atidarymo proga pristatytas išsamus katalogas, apžvelgiantis Lietuvos totorių rankraščius, saugomus Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuose. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentės Galinos Miškinienės, slavų filologijos magistrančių Sigitos Namavičiūtės ir Jekaterinos Pokrovskajos darbas, kurį šių metų pradžioje išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Pasak autorių, panašūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) totorių rankraščių katalogai jau išleisti Lenkijoje ir Baltarusijoje, tačiau juose nesama duomenų apie Lietuvoje saugomus rankraštinius šaltinius, todėl leidinys ypač svarbus išsaugojant Lietuvos totorių materialinės kultūros ypatumus.

Lietuvos totorių istorija siekia 600 metų. Per visą tą laiką juos veikė įvairūs politiniai, ekonominiai, religiniai faktoriai. Ši kultūriniu ir etniniu požiūriu nevienalytė bendruomenė, per amžius gyvendama šalia kaimynų krikščionių, smarkiai nutautėjo, apie XVI a. prarado savo gimtąją kalbą. Savo religinius ir pasaulietinius tekstus Lietuvos totoriai rašė baltarusių ir lenkų kalbomis, naudodami arabų rašmenis. Taip susiformavo totorių kitabų raidynas, kuriuo parašyti žinomi XVII a. vidurio - XIX a. Lietuvos totorių rankraščiai.

Nuo XVII a. egzistuojanti totorių - slaviškai kalbančių musulmonų rankraštinė tradicija, sudaranti išskirtinį LDK kultūrinio palikimo bruožą, pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio ne tik įvairių šalių mokslininkų, bet ir platesnės tarptautinės visuomenės dėmesio. Nauji šios tradicijos mokslinio tyrimo centrai atsirado Šveicarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.

Tyrinėjant Lietuvos totorių rankraštinę tradiciją, vadinamą kitabistika (nuo arabų kalbos žodžio kitab ("knyga"), reikia gilių keleto sričių žinių - Lietuvos istorijos, musulmonų teologijos, slavistikos, taip pat orientalistikos ir archeografijos išmanymo.

Kitabistikos pagrindą sudaro iki mūsų dienų išlikusių senųjų rankraščių dalis, daug mažesnė už buvusią LDK totorių bendruomenėje. Tokių rankraščių vis dar pasitaiko totorių šeimose, gyvenančiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose. Palyginti nedidelė rankraščių dalis, surinkta mokslininkų pastangomis, dabar saugoma įvairių šalių archyvuose ir sudaro aktualų kitabistikos pagrindą.

Pagal savo turinį rankraščiai skirstomi į Koranus, kitabus, chamailus, tefsirus ir tedžvidus. Kitabais vadindavo tik labai didelio formato ir apimties knygas. Iš jų buvo galima sužinoti apie musulmonų apeigas, tradicijas, susipažinti su populiariais padavimais apie pranašą Mohamedą ir jo pirmtakus. Daug vietos juose užimdavo Rytų apysakos, folkloras, kartais - Biblijos legendos.

Chamailus (maldaknyges) sudaro arabų bei turkų kalbomis rašyti maldų tekstai ir jų paaiškinimai baltarusių ir lenkų kalbomis. Čia galima rasti ne tik maldų, bet ir žinių apie musulmonų laiko skaičiavimą, patarimų, kaip gydyti ligas maldomis, sapnų aiškinimų, įvairių pranašavimų.

Tefsirai - tai Koranas su atpasakojimu, komentaru lenkų kalba tarp eilučių, padedančiu suprasti Korano turinį, o Korano skaitymo taisyklės dėstomos specialiuose rankraščiuose - tedžviduose.

Visos šios knygos Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir švietėjišką reikšmę. Nuo galutinės integracijos, visiško susitapatinimo su kitomis tautomis totorius, jų religinį gyvenimą, tradicijas ir papročius saugojo stiprūs bendruomenės, kilmės ir giminystės ryšiai, ne paskutinį vaidmenį šiame procese vaidino ir rankraštinis palikimas.

Pasak totorių paveldo tyrinėtojų, nors nemažai darbų parašyta apie totorių raštiją ir kitas kultūros problemas, dar per menkai rūpinamasi totorių materialinės kultūros paminklų paieška, jų registracija, saugojimų ir publikavimu. Šios raštijos tyrimo Lietuvoje tradicijas ilgus metus plėtojo Vilniaus universiteto profesorius Antonas Antanovičius. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas jo turtingas archyvas. Profesoriaus A. Antanovičiaus pradėtą darbą sėkmingai tęsia to paties universiteto Slavų filologijos katedros docentė G. Miškinienė, subūrusi aplink save bakalauro ir magistro pakopų studentų grupę.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Užutrakyje nuskambės tikra muzikos retenybė

Nauja – tai pamiršta sena. Tačiau šis naujumas gali tapti ne tik malonia staigmena, priminimu,...

Žinomi fotomenininkai ir vėl susivienys bendram tikslui (2)

Aštuntus metus iš eilės uostamiestyje pristatomo fotografijos projekto „KITI“ pagrindinis...

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka, penki teroristai nušauti yra sužeistų (12)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (12)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

„Lietuvos įtakingiausieji 2017“: žurnalistai (5)

Ir šalies elitas, ir visuomenė vieningai sutaria dėl įtakingiausių šalies žurnalistų. Sąrašo...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (786)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (269)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (43)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (175)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (15)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...