„Šis spektaklis – tai nerimastingas ir bebaimis žaidimas su destrukcija. Mes sunkte persisunkę tuo veržliu, save ginančiu, šleikščiu ir nuostabiai dievišku įkarščiu, kuris yra gyvos ląstelės prigimtis, su joje užprogramuota jos pačios destrukcija. Ir ko čia bijoti? Juk kiekvienai ląstelei teks sugrįžti į pirmapradį chaosą, iš kurio ji sukurta. Taigi, tarsi dievai, kuriame ir griauname kūnų konsteliacijas. Žaidžiame su fikcijomis, ženklais ir simboliais, praeities pasaulio svajonėmis, nes nenorime kad mums kurtų mitus, norime patys juos susikurti“, - svarsto choreografė Vilma Pirtinaitė.
Vilma Pitrinaitė prieš dešimtmetį išvyko į Prancūziją studijuoti šokio Choreografijos plėtros centre Tulūzoje ir Mathilde'os Monnier vadovaujamame Nacionaliniame choreografijos centre Monpeljė. Vėliau V. Pitrinaitė tęsė studijas Nacionalinėje Strasbūro teatro mokykloje, 2010 m. sukūrė spektaklį „Mis Lietuva“. Šokėja ir choreografė dirbo su trupe „la Zampa“, Mitios Fedotenko trupe „Autre Mina“, François Verret, Karine'os Ponties trupe „Dame de Pic“, Philippe'u Grandrieux. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Belgijoje.
Ši premjera – šokio teatro „Aura“ inicijuotos platformos „Ant AUROS batuto“, renginys. Platforma sukurta siekiant suteikti jauniems choreografams galimybę dirbti su šokio teatro „Aura“ trupe. Batutas - tai reikšmingas šuolis šokėjo biografijoje, simbolizuojantis savarankiško kūrėjo pasaulį, kuriame jo vizijos materializuojasi kitų atlikėjų kūnuose.
