798 įspūdžiai
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) nuo 2010-ųjų kartą per metus daugiau dėmesio skiria kurios nors vienos šalies meno scenai. Atskleisti visų jos tendencijų, aišku, nesiekiama, vargu ar toks užmojis būtų įgyvendinamas. Tačiau susipažinti su įdomesniais reiškiniais klaipėdiečiams sudaromos puikios galimybės.
Parodų rūmuose jau lankėsi vokiečių, lenkų, rusų, britų, prancūzų, gruzinų meno pajėgos, rengti kiek ir kuklesni Danijos, Švedijos menininkų pasirodymai.
Palankiai susiklosčius aplinkybėms, Klaipėdoje prieš žiūrovų akis dabar atsivėrė keli pastarieji Kinijos meno dešimtmečiai. Atidesnis žiūrovas čia pastabės chronologinę kaitą, stilistines permainas, ypač tapybos darbuose. Tačiau ir mažiau menais besidomintieji liks kupini gerų įspūdžių.
Kinai mus stebi
Parodą „Kas aš? 798 įspūdžiai“ specialiai Klaipėdai parengė Pekino galerijų asociacijos prezidentas, Kinijos kultūros ministro pagrindinis patarėjas meno ir kultūros klausimais Xin Dong Cheng.
KKKC direktorius, menotyrininkas Ignas Kazakevičius pernai pavasarį jį sutiko Pekine, Centrinės ir Rytų Europos kultūros forume „16+1“. Pakvietė surengti kinų meno parodą Klaipėdoje. Pakako metų ir kelių mėnesių, kol sumanymas virto realybe.
„Kinija jau kuris laikas yra užmezgusi tvirtus ryšius su Vakarais. O Vidurio ir Rytų Europos šalis atranda tik dabar. Xin Dong Cheng keliauja, pristato savo ekspoziciją ir domisi vietiniais kontekstais“, – DELFI teigė I. Kazakevičius.
Kinijoje toks reiškinys buvo nežinomas
Devintojo dešimtmečio pradžioje Xin Dong Cheng studijavo chemiją, vėliau nepilnu etatu dirbo teatre. Kai 1992 metais Pekine išvydo „Galerie de France“ surengtą parodą, suprato, kad menas – tikrasis jo pašaukimas.
„Padangių imperija“ tuo metu dar buvo uždara, galerijų veikė nedaug. Tad kuratorius ir kolekcininkas stengėsi atvežti įdomių užsienio meno pavyzdžių. Išsprendė ir dar vieną paradoksą:
„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje dauguma šiuolaikinių Kinijos menininkų gyveno atokiau nuo Pekino, nes šiuolaikinis menas buvo draudžiamas, kūrėjai dirbo beveik pogrindyje. Reikia paminėti, kad nuo Didžiosios kultūrinės revoliucijos (1966–1976) pabaigos iki 9-ojo dešimtmečio pradžios Kinijos menas vystėsi tarsi vakuume.
Chemijos studijas tęsiau Sorbonoje, gyvenau kituose Europos miestuose, keliavau po bienales ir atkreipiau dėmesį, kad šiuolaikinis kinų menas nuolat pristatomas užsienyje, o Kinijoje tokio reiškinio apskritai nėra. Tada suvokiau savo misiją – „atrastus“ mūsų menininkų kūrinius pristatyti gimtojoje šalyje“, – pasakojo Xin Dong Cheng.
Permainų simbolis
„798 įspūdžiai“ iš parodos pavadinimo – užuomina į Pekino 798-ąjį rajoną, kuris 6-ajame XX amžiaus dešimtmetyje iškilo kaip pramoninė zona, karinės gamyklos pastatų kompleksas, o ilgainiui tapo garsiu galerijų miesteliu. Pasikeitus politinėms aplinkybėms, didžiuliuose pastatuose ėmė telktis kūrybinių industrijų centrai.
Ypač kvartalas suklestėjo po 2004 metų: privačios dirbtuvėlės virto šiuolaikinėmis dizaino parduotuvėmis, kavinėmis, meno galerijomis. Kitaip tariant, 798-asis meno kvartalas tapo Kinijos permainų simboliu. Xin Dong Cheng šiame rajone vadovauja trims meno galerijoms.
Tarp kiniško ir ciniško
„Kas aš? 798 įspūdžiai“ – tris kartas atstovaujančių 25-ių Kinijos menininkų paroda. „Šie autoriai per tris pastaruosius dešimtmečius padarė didžiulę įtaką Kinijos šiuolaikiniam vizualiajam menui. Kiekvienas turi labai savitą braižą, išskirtinį bruožą, kuris neleidžia jo supainioti su jokiu kitu“, – teigė I. Kazakevičius.
Labiausia tituluotas parodos autorius – Fang Lijun. Jis patenka į brangiausių pastarojo laiko Kinijos menininkų dešimtuką, jame užima septintąją vietą.
Šio dailininko litografija „Be pavadinimo“ puikuojasi praėjime tarp salių. Vienas Fang Lijun darbas 2014 metų „Sotheby‘s“ aukcione buvo parduotas už 7,66 mln. JAV dolerių. Ciniškojo realizmo lyderio paveikslas „Plikasis Popi“ tapo klasikos simboliu.
Kinijos Warholu vadinamas Feng Zhengjie išgarsėjo didelio formato portretų serija, nutapyta aliejiniais dažais. Jis vaizduoja kinų modelius, žvelgiančius tuščiu, nefokusuotu žvilgsniu.
Feng Zhengjie darbai, viena vertus, siejasi su tradiciniu liaudies menu, tačiau stengiasi perteikti ir jaunesnės kartos savimonę. Vienas menininko kūrinių „China no 40“ aukcione „Christie‘s“ 2009 metais buvo parduotas už 66,5 tūkst. eurų.
Fotografo Weng Fen darbai iliustruoja, kaip keičiantis visuomenei kinta žmonių sąmonė.
Fotografijoje „Ant sienos“ mergaitė iš senojo kvartalo žvelgia į daugiabučių ir autostradų miestą. Šis motyvas, virtęs ištisa darbų serija, po 2003 metų parodos Georges‘o Pompidou centre atnešė vaikinui iš Hainano provincijos pasaulinę šlovę.
Kitas Weng Fen fotografijų ciklas „Šeimos svajonės“ atskleidžia, kaip turėtų atrodyti laiminga šeima. Deja, tai tik kolektyvinės laimės utopija. Ši darbų serija taip at įkainojama fantastiška suma.
Ma Liuming išgarsėjo viešai demonstruojamos nuogybės akcijomis, kurios Kinijoje buvo ir tebėra draudžiamos. Todėl beveik visą savo kūrybinę karjerą menininkas buvo cenzūruojamas ir persekiojamas.
Vienas pirmųjų jo performansų vadinosi „Fen-Ma Liuming pietūs 1“, per kurį menininkas sėdėjo nuogas ir čiulpė plastiko tūtelę, pritvirtintą prie penio. Už tokio pobūdžio akcijas Ma Liuming netrukus buvo suimtas.
Parodų rūmuose rodomas jo tapybos darbas Nr. 17 iš „Kūdikių“ ciklo. Linksmą ir kiek siurrealistinį motyvą menininkas sukuria savo veido atvaizdą pridėdamas prie kūdikio kūno.
Kol kas dideliais pelnais už savo kūryba Ma Liuming negali pasigirti, tačiau Honkongo „Christie‘s“ aukcione už vieną jo kūrinį sumokėta kaina – 391,5 tūkst. Honkongo dolerių (44 tūkst. eurų) – atrodo gana solidi.
