Nepriklausomybės aikštėje eksponuojama instaliacija primena triumfo arkos ir popscenos konstrukciją. Kūrinys, pagamintas iš perdirbti skirtų plastiko atliekų, stovėdamas prie Seimo rūmų, atskleidžia ironišką ir kritišką menininkės požiūrį į šiandieninį Lietuvos politinį priešrinkiminį kontekstą.
Taip menininkė ironiškai reflektuoja politinės scenos pasiekimus. Triumfo arkos buvo statomos nuo antikos laikų kaip architektūriniai paminklai, skirti pažymėti didžiausius laimėjimus ir pasiekimus.
Ši instaliacija – E. Grėbliauskaitės reakcija į šiuo metu viešą erdvę užtvindžiusius politinių partijų ir jų veikėjų skandalus, melą, dvigubus standartus, dalijimąsi politine galia ir įtaka visuomenei. „Vyksta konkurencinė kova tarp partijų už resursus ir įtaką, vietoje kovos už visuomenės gerovę“, - piktinasi kūrinio autorė.
E. Grėbliauskaitės „Triumfo arka“ – 7 metrų aukščio ir tokio pat pločio mąsyvi konstrukcija iš 32 presuoto polietileno kubų ir juos laikančio metalinio karkaso.
Su Seimo kanceliarija ši akcija nederinta. Instaliacijos sumanytojai turėjo savivaldybės leidimą.
VDA meno doktorantė E. Grėbliauskaitė tyrinėja socio-psihologinės represijos mechanizmus, veikiančius šiuolaikinėje visuomenėje – neapčiuopiamą dviprasmybę fizinėje formoje, kaip nerimo ištakas. Menininkė renkasi nekonvencines raiškos priemones, instaliaciją, skulptūrą, tapybą, intuityvias teorines ir fizines strategijas, siekdama atskleisti nerimo mechanizmus, kurti ir ardyti struktūras. Meninkės projektai pasižymi dėmesiu kultūrinei ir socialinei visuomenės plėtrai.
