Per daugiau nei dešimtmetį Bazilijonų ordino vienuoliai planuoja restauruoti ketvirtadalį jiems priklausančio vienuolyno komplekso bei įkurti čia koplytėlę, maldininkų namus, kelių tautų švietimo centrą ir net atkurti kadaise gydomaisiais augalais garsėjusį sodą.
© ELTA (T.Černiševo nuotr.)
Ketvirtadalis Bazilijonų komplekso priklauso šv.Juozapato Bazilijonų ordino vienuoliams, o likusi dalis - Vilniaus arkivyskupijos kurijai.

"Norime šį kompleksą paversti dvasinės traukos centru", - antradienį pristatydamas iki 2017 metų numatytus vienuolyno komplekso restauravimo darbus teigė Bazilijonų ordino provincijolas Hrigorijus Kevinas Hrinkevas.

Restauruotas kompleksas turėtų priminti svarbiausius su 400 metų čia gyvenančiais Bazilijonų vienuoliais susijusius istorijos faktus.

Pavyzdžiui, nedidelę koplytėlę planuojama įkurti šv.Juozapato, Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje reformavusio bazilijonų gyvenimo būdą, celėje. Anot H.K.Hrevino, į koplytėlę ketinama perkelti dalį šv.Juozapato relikvijų - liturginių rūbų, kurie šiuo metu saugomi šv.Petro bazilikoje Romoje.

Bazlijonai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo spausdinti vadovėlius slavų tautoms, vienuolyne veikė spaustuvė, todėl restauravus bažnyčios varpinę numatyta joje įkurti senosios spaustuvės muziejų.

H.K.Hrinkevas pasakojo, jog planuojama restauruoti gotikos bei baroko stilių samplaikos šv.Trejybės bažnyčią, kurioje išlikusios originalios 15 amžiaus freskos. Bazilijonų parapijai priklauso apie 200 katalikų bažnyčios rytų arba graikų apeigų tikinčiųjų.

"Ši bažnyčia galėtų tikti ne tik ganytojiškam darbui, bet ir religinių giesmių koncertams, ikonų parodoms", - teigė Bazilijonų ordino provincijolas.

Dalyje restauruotų vienuolyno patalpų planuojama įkurti maldininkų namus "Pas Bazilijonus", kuriuose galėtų apsistoti tikintieji. Dalis šių namų duodamo pelno būtų skiriama šv.Trejybės bažnyčios restauravimo darbams.

Bazilijonų vienuolyno komplekso istorijoje įrašytas ir žymiojo poeto Adomo Mickevičiaus vardas - 1823-1824 metais viename iš pastatų kalėjo Vilniaus universiteto studentai, Filaretų organizacijos nariai, tarp kurių ir garsusis poetas. Šį istorinį faktą primins tarp vienuolyno pastato ir bažnyčios atkurtos patalpos, kuriose bus įkurtas lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir baltarusių tautoms skirtas švietimo centras.

H.K.Hrinkevas užsiminė, jog vienuoliai planuoja atsodinti ir kažkada garsėjusį Bazilijonų vienuolyno komplekso sodą, kuriame augtų vaistiniai augalai ir medžiai.

Vienuoliai taip pat tikina aptikę duomenų, jog Bazilijonų misionieriai buvo vieni pirmųjų į Lietuvą atvežusių kavą - dėl šios priežasties restauruotame vienuolyno ansamblyje planuojama įkurti ir kavinukę.

Restauravimo darbus planuojama pabaigti iki 2017 metų, kai bus minima 400 metų jubiliejus nuo Bazilijonų ordino įsikūrimo Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

Bazilijonų ordino provincijolas teigė, jog pradėti darbus planuojama jau šią vasarą. Pasak jo, jau yra surasta dalis rėmėjų, pasiryžusių padėti įgyvendinti šiuos tikslus, tačiau paieškos tebevyksta.

Bazilijonų vienuoliai siekia, kad vienuolynas išliktų kaip vientisas kompleksas, todėl palaiko ryšius su likusią komplekso dalį prižiūrinčia Vilniaus arkivyskupijos kurija. Tiesa, kurija neplanuoja vienuolyno komplekso palikti dvasinėms reikmėms.

Planuojama, kad Bazilijonų vienuolynui restauruoti reikalingų lėšų skirs Vilniaus arkivyskupijos kurija, o šias išlaidas tikimasi kompensuoti išnuomavus patalpas Norvegijos aukštajai mokyklai.

Tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė įsitikinusi, kad Bazilijonų vienuoliams pagal restitucijos aktą reikia grąžinti visą Bazilijonų vienuolyno komplekso architektūrinį ansamblį - ir bažnyčią, ir vienuolyną, ir žemę.

"Bazilijonų vienuolynas yra labai svarbus kultūros paveldas, įrašytas į Valstybės saugomų objektų sąrašą ir pagal įstatymą jis yra nedalomas. Atiduota kažkodėl kurijai, o bazilijonai atsiėmė tik ketvirtadalį. Ar mes vykdome restitucijos aktą, ar kažkam yra auksinis kampelis šalia Aušros vartų?", - svarstė G.Drėmaitė.

Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančio Bazilijonų vienuolyno architektūrinio ansamblio restauravimo darbai apie metus buvo užstrigę. Vienuolyną planuojama atkurti remiantis visais rastais istoriniais dokumentais ir atliktų tyrimų medžiaga, atskleidžiančia komplekso sudėtį, pastatų būklę ir buvusį sklypo vaizdą. Tačiau keblumų kyla dėl vienos auditorijos, kurią planuojama įrengti kiemelyje.

Kaip BNS anksčiau yra sakęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio viršininkas Artūras Bundonis, vienuolyno komplekso restauravimo projektas buvo suderintas ir patvirtintas, tačiau atmestas kieme planuojamos pastatyti auditorijos projektas.

Pasak specialistų, vienuolyno teritorijoje galima taikyti tik restauravimo - atkūrimo režimą, o projekte buvo numatytos naujos statybos.

A.Bundonis antradienį BNS pasakojo, jog KPD specialistai buvo susitikę su kurijos, Vyriausybės atstovais ir buvo pasiektas kompromisas - auditoriją planuojama pastatyti kiemo kampe, vietoje ten stovinčių garažų.

Bazilijonų vienuolyno kompleksą sudaro švč.Trejybės cerkvė, varpinė, vyrų ir moterų vienuolyno namai, Šiaurės ir Pietų vartai bei bursa.

Bazilijonų vienuolynas įsikūrė ant švč.Trejybės kalno, kur krikščionys Antanas, Jonas ir Eustakijus buvo pakarti už tai, kad priėmė pravoslavų tikėjimą.

Vienuolyno namai statyti drauge su bažnyčia, vėliau ne kartą rekonstruoti. Čia buvo stačiatikių spaustuvė. 19 amžiaus pradžioje pietiniame vienuolyno korpuse buvo įrengtas kalėjimas, kuriame 1823-1824 metais kalėjo Vilniaus universiteto studentai, Filaretų organizacijos nariai.

20 amžiaus pirmoje pusėje čia buvo baltarusių gimnazija, mokslo draugija ir muziejus. Nedidelėje buvusio vienuolyno patalpų dalyje dabar gyvena vienuoliai bazilijonai, dalimi patalpų naudojasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Vienuoliai bazilijonai - katalikų bažnyčios rytų arba graikų apeigų vienuoliai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pagrindinėje VDFF programoje – kasdienio gyvenimo filosofija

Artėjantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) Pagrindinėje programoje...

Kokių intrigų sostinės publikai žada naujasis teatro sezonas (2)

Naujajame sezone sostinės teatrai publiką vilios garsiais režisierių ir dramaturgų vardais, kurti...

R. Kazlas: jeigu negyvensi su poezija, teks gyventi su buhalterija (42)

„Mūsų „Pakeleivių“ kolektyvas – gausus ir triukšmingas. Tai, ką mes grojame, nuo bardų...

Valstybės šimtmečio staigmenos: kai šią trijulę suburia vienas tikslas, uždainuoja ir J. Basanavičius (3)

Lietuvos muzikiniai teatrai rengiasi naujam sezonui. Premjerų kaip ir kasmet netrūks, tačiau...

„Vasaros ritmu“: VU Kairėnų botanikos sodo takais ir vandens sporto pramogos (1)

Šioje laidoje pasivaikščiosime Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo takais, kviesime...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (268)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (171)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (25)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (47)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (12)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (10)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (6)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (11)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (16)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...