- Ar galėtumėte papasakoti kokį turinį slepia skambus stovyklos pavadinimas ir kaip kilo idėja surengti šią stovyklą?

- Gyvename įdomiais, ir atrodytų neribotų galimybių laikais, intensyviai vartojame viską kas pakliūna į mūsų akiratį, ieškome naujų pramogų, potyrių ir galimybių realizuoti savo kūrybingumą. Terminas „kūrybingumas“ mane lanko kas dieną, kas valandą ir kas minutę, nes instituto pavadinime kaip tik pabrėžiama kuriančios visuomenės svarba (Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutas – Delfi pastaba).

Lietuvos universitetuose dėstydamas 12 metų sutikau daug kūrybingų ir išradingų žmonių. Mačiau kaip vieni kūrybingumą lavina ir augina, o kiti, lyg nelaistomą medį silpnina ir priverčia numesti lapus. Šiais technologijų ir neribotos komunikacijos laikais vis labiau siekiama auginti kūrybiškai mastantį ir tikrovę išradingai perkuriantį bei kuriantį žmogų. Esu įsitikinęs, kad ateityje vis labiau savo vietą po saule ras kūrybingas, nestandartinių idėjų kupinas žmogus. Labai dažnai mąstau apie tuos, kurie ateis rytojaus dieną kurti valstybę, diegti technologines inovacijas, puoselėti vertybes ir panašiai. Mąstau apie tuos, kurie jau bando arba dar tik bandys išrasti savo ateitį („išrask savo ateitį“ yra KSU šūkis – Delfi pastaba). Tad paskatintas savo apmąstymų surengiau stovyklą „Kūrybiška vasara“. Daugeliui moksleivių, kuriems dar tik 15 – 18 metų, entuziastingas dalyvavimas stovyklos renginiuose buvo pirmas ir visiškai realus susitikimas su galima savo ateitimi. Stovykla – tai pirmasis bandymas išrasti savo ateitį.

- Stovyklos aprašyme akcentavote kūrybines industrijas. Gal galite papasakoti kodėl kūrybinės industrijos yra aktualios ir su kokiomis jų sritimis susipažino moksleiviai?

- Mes tikrai labai daug girdime apie kūrybines industrijas. Stebėdamas šio sektoriaus žmones – kūrėjus kartą pamaniau: ką iš viso kūrybinės industrijos galėtų reikšti man, jei niekada anksčiau nebūčiau su jomis susidūręs? Manau, kad daugelis moksleivių rinkdamiesi specialybę dažnai girdi šį skambų pavadinimą, bet ne visiškai supranta kas tai yra. Tad šiuo atveju stovykla suteikia galimybę iš labai arti apžiūrėti kūrybinių industrijų virtuvę. Jau pačią pirmąją dieną visi susirinkę moksleiviai suprato, kad kūrybinės industrijos apima daugelį žmogaus gyvenimo, pramogų ir saviraiškos plotmių. Pirmojo susitikimo metu moksleiviai ne tik susipažino su Kazimiero Simonavičiaus universitetu, bet ir susitiko su KSU dėstytoju, prokuroru Viliumi Paulausku. Diskutavome apie tai kaip fotomenininko saviraiška gali pažeisti žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Aptarėme kas ir kaip turėtų būti pateikiama kūrėjo fotoalbume, parodoje, asmeninėje facebook’o tinklo anketoje. Ši stovykla buvo iš ties neįprasta, nes beveik kasdien moksleiviai dalyvavo ne tik skirtinguose susitikimuose su kūrybos sektoriaus atstovais, bet ir bendruose susitikimuose su stovyklos „Teisė vasariškai“ dalyviais. Tad kūrybiškumo klausimai visiems buvo aktualūs ne tik dėl to kad apima saviraiškos, bet ir kelia teisėtumo klausimus.

- Ar ši neįprasta stovyklos programa, jungianti kūrybišką ir teisinius klausimus, buvo kaip nors susieta su kitomis teisėsaugos institucijos?

- Taip sąsajos būta ir kituose renginiuose. Moksleiviai susitiko su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresniuoju patarėju Egidijumi Meiliumi. Išsamiai autorystės klausimai buvo aptarti ir diskutuoti susitikime su JAV ambasados Vilniuje diplomatais. Paskutinę stovyklos dieną teisinės autorystės problemos iš dalies buvo susietos su kultūros atstovavimo ir diplomatijos klausimais. Patirtimi su moksleiviais dalinosi Lenkijos instituto direktorė ir Lenkijos Respublikos ambasados vyresnioji patarėja dr. Małgorzata Kasner. Didžiulį įspūdį paliko susitikimas su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėja Kristina Krickiene ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė. Moksleiviai susipažino su autorinių teisių gynimo procedūra teisme, dalyvavo teismo proceso inscenizacijoje. Manau ši patirtis visiems dalyviams buvo vertinga. Susitikimas paskatino susimastyti apie tai kas yra autorystė ir plagiatas ir kokia skriauda daroma autoriui.

- Kas dar labai patiko moksleiviams iš visų organizuotų susitikimų?

- Puikūs atsiliepimai apie vizitą „Tv3“ ir „Power Hit Radio“ studijose. Moksleiviams iš labai arti buvo pademonstruota televizijos ir radijo virtuvė. Stovyklautojai galėjo net pabandyti įgarsinti reportažą, o taip pat gyvai stebėti radijo laidų vedėjo darbą. Visiškai kitoks nei televizijos ekrane pasirodė Naglis Šulija. Orų prognozių vedėjas moksleiviams pasakojo ne tik apie kasdienį darbą televizijoje bei ir apie savo karjeros kelią. Nuoširdžiame pokalbyje buvo diskutuota apie darbą, kuris teikia malonumą, kurį atlikti yra džiugu ne tik dėl to kad jame N. Šulija jaučiasi tvirtai žinąs ką daro, bet ir dėl to, kad darbo rezultatus vainikuoja gausios žmonių padėkos.

- Stovykloje taip pat su moksleiviais susitiko visiems labai gerai žinomas mados industrijos ekspertas doc. dr. Eugenijus Skerstonas. Apie ką su moksleiviais kalbėjo stovyklos svečias?

- Doc. dr. E. Skerstonas yra didžiausias KSU studentų favoritas. Vos tik pradėjęs dirbti šiame universitete pirmiausiai iš studentų išgirdau pačius geriausius atsiliepimus apie jį. Po susitikimo su moksleiviais, kuris vyko M. K. Čiurlionio namuose, mano teigiama nuomonė nepasikeitė, bet sustiprėjo. Universiteto dėstytojas su moksleiviais kalbėjo apie karjeros kelio pasirinkimą, apie svajones ir būtinybę jas realizuoti. Vėliau moksleiviams tapo dar įdomiau kai E. Skerstonas apie šiuolaikinį meno pažinimą ir meno kritiko darbą diskutavo su scenos menų kritike, vertėja iš kinų kalbos Agne Biliūnaite. Vėliau pokalbis apie karjeros kelią susietą su kūrybinių industrijų lauku persikėlė į Kasiulio muziejų, kur su moksleiviais susitiko Lietuvos televizijos projekte „Auksinis Balsas“ dalyvavęs operos dainininkas Antanas Zakarauskas. Menininkas dalinosi savo profesine patirtimi. Jis kalbėjo apie studijas Lietuvoje, Italijoje ir Australijoje bei išsamiai pasakojo apie operos dainininko darbą.

- Kas moksleiviams šioje stovykloje buvo visiškai netikėta?

- Iš ties stovykloje buvo keli netikėtumai. Moksleiviai susitiko su teisininku Sauliumi Jaruslanovu, kuris aktyviai kuria repo muziką ir dalyvauja repo renginiuose. Taip pat susitiko su Agne Agafanova, kuri ne tik dirba policijoje, bet ir profesionaliai šoka linijinius šokius. Išbandę repą ir šokį stovyklautojai bendravo su menininku Ričardu Šileika. Svečias labai neįprastai pristatė savo požiūrį į meno kūrybą. Bendravimo metu auditorija laikinai tapo meno galerija ir meninės akcijos vieta. Susirinkusieji galėjo apžiūrėti ir pačiupinėti R. Šileikos atsineštus kūrinius (surinktas ir supakuotas lyg eksponatus „geležėles“ bei stiklainiuose užkonservuotą smėlį, ku, kuris pargabentas iš skirtingų pasaulio vietų). Tęsdamas Fluxus meno tendencijas R. Šileika kelis stiklainius padovanojo Instituto ir universiteto Rektoriui prof. dr. Arūnui Augustinaičiui. Po susitikimo menininkas surengė provokuojančią tupėjimo akciją rektorato pasitarimo kambaryje. Akcijos metu stovyklos dalyviai sutūpė ant grindų ir kelias minutes pozavo fotoaparatui.

Stovyklai besibaigiant moksleiviai iš arčiau susipažino su Italų kultūros institutu bei Lietuvos kino centro veikla. Vizitų, diskusijų ir paskaitų maratoną vainikavo ekskursija LR Kultūros ministerijoje, kur dalyviai savo akimis pamatė LR kultūros ministro kabinetą, o nepaprasto grožio baltojoje salėje visiems moksleiviams buvo įteikti pažymėjimai.

- Ar planuojate ateityje rengti panašias stovyklas?

- Taip. Jei planavimai bus sklandūs numatome stovyklas rengti ir žiemą, ir pavasarį. turiu paminėti ir tai, kad apie stovyklą klausinėjo ir suaugę, ir net vyresnio amžiaus žmonės. Mane labai nustebino jų noras dalyvauti panašiuose renginiuose. Šiandien negaliu tvirtai pažadėti, kad panaši stovykla bus surengta suaugusiems, bet galiu patikinti, kad aš šiuo metu labai rimtai apie tai susimąsčiau. Tad viskas įmanoma, juolab kad esu iš ties organizacinėje veikloje daug padėjo Teisės fakulteto prodekanė lekt. Jolita Malinauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją