Šių metų festivalio tema – „Garsai iš Rytų ir Vakarų“ – sieks atskleisti, kokios skirtingos muzikos tradicijos gyvavo praeityje. Koncertuose išgirsime ne tik labiau mums pažįstamus Vakarų Europos liudijimus, bet ir iš Rytų kilusį muzikinį paveldą, čia skleisis netikėti susitikimai – skirtingų pasaulių, įvairių tautų, skirtingų religijų. Tačiau daugelis tokių susitikimų jau liudys apie bendrystę – netikėtą krikščionių, žydų ar islamo muzikos istorinį bendrabūvį, stulbinamus intonacinius, derminius ar kitokius tolimų melodijų panašumus.

Ypatingo dėmesio nusipelno rugsėjo 8 d. 19 val. Valdovų rūmuose vyksiantis teatralizuotas festivalio atidarymo koncertas „Aistros alegorija: „Giesmių giesmė“ Vakarų ir Rytų tradicijose“, kurį atliks Belgijos ansamblis „Zefiro torna“, Vokietijos ansamblis „Vocalconsort Berlin“ ir iš Tuniso kilusi charizmatiškoji dainininkė bei aktorė Ghalia Benali. Karaliui Saliamonui priskiriama „Giesmių giesmė“ iš Senojo Testamento – tai poema apie žemiškąją meilę, patraukianti vaizdingumu, atviru erotiškumu bei ypatinga įtaiga, kuri traktuojama ir kaip dieviškosios meilės alegorija, misticizmo impulsas. Nuo pirmųjų amžių „Giesmių giesmė“ tapo daugybės Vakarų ir Rytų menininkų įkvėpimo šaltiniu.

Koncerte „Aistros alegorija“ išgirsime, kaip autentiški „Giesmių giesmės“ posmai prabyla Vakarų Europos muzikos kūrėjų Machaut, Dunstable, Lasso, Grandi, Monteverdi ir kt. vokalinėse kompozicijose, o Ghalia Benali kurs neužmirštamą muzikinį vyksmą iš tradicinių arabų dainų, sufizmo poetų ir naujosios kartos poezijos.

Šią savaitę festivalyje nuskambės dar du koncertai: ketvirtadienį Valdovų rūmuose meilės sezonų temą atskleis choras ir konsortas „Brevis“ programoje „Stagioni d‘Amore: Koncertiniai madrigalai XVII a. pradžios Italijoje ir Zigmanto Vazos dvare skirtingais metų laikais“. O sekmadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje Ispanijos ansamblis „Zejel“ dalinsis su klausytojais atsiminimais iš Rytų koncerte „La memoria de Oriente: Andalūzijos, arabų, turkų ir sefardų muzika Iberijos pusiasalyje“. Vokalas, perkusija ir egzotiški rytietiški instrumentai nukels į viduramžių Ispaniją, kur tarpusavyje persipynę gyvavo skirtingos kultūros ir muzikinės tradicijos.

XXIV senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale: Garsai iš Rytų ir Vakarų“ programa

Rugsėjo 8 d., pirmadienį, 19.00 → Valdovų rūmuose, Katedros a. 4

Aistros alegorija: Giesmių giesmė Vakarų ir Rytų tradicijose

Ghalia Benali, balsas ir ansamblis Zefiro Torna (Belgija) Ansamblis Vocalconsort Berlin (Vokietija)

Rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, 19.00 → Valdovų rūmuose, Katedros a. 4

Stagioni d‘Amore: Koncertiniai madrigalai XVII a. pradžios Italijoje ir Zigmanto Vazos dvare skirtingais metų laikais

Choras ir konsortas Brevis (Lietuva, Lenkija, Vokietija)

Rugsėjo 14 d., sekmadienį, 18.00 → Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30

La memoria de Oriente: Andalūzijos, arabų, turkų ir sefardų muzika Iberijos pusiasalyje

Ansamblis Zejel (Ispanija)

Rugsėjo 15 d., pirmadienį, 19.00 → Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30

Turcaria: Barokiniai Rytų muzikos įvaizdžiai Europoje

Ansamblis Les Esprits Animaux (Nyderlandai)

Rugsėjo 18 d., ketvirtadienį, 18.00 → Valdovų rūmuose, Katedros a. 4

Aux côtés de Rameau: Skiriama Jean-Philippe Rameau (1683–1764) metams

François Joubert-Caillet, viola da gamba ir Philippe Grisvard, klavesinas (Prancūzija)

Rugsėjo 20 d., šeštadienį, 18.00 → Šv. Ignoto bažnyčioje, Šv. Ignoto g. 6

Tarp žemės ir dangaus: Islamo ir viduramžių krikščionių giesmės

Ansamblis Gilles Binchois (Prancūzija, Marokas, Graikija) Koncertas nemokamas

Rugsėjo 21 d., sekmadienį, 16.00 → Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3a

Il bel danzar: Iš Guglielmo Ebreo Pezariečio šokių traktato De pratica seu arte tripudii (c. 1463)

Ansamblis Banchetto musicale (Lietuva, Jungtinė Karalystė, Belgija)

Rugsėjo 24 d., trečiadienį, 19.00 → Valdovų rūmuose, Katedros a. 4

Šventieji tiltai: XVI–XVII a. žydų, krikščionių ir musulmonų psalmės

Ansamblis Sarband (Turkija) Choras ir konsortas Brevis (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Švedija)

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją