Kiekviena bienalė turi pagrindinę temą: šiemet bienalės sumanytojai kvietė susitelkti į gal būt ir pačiam dailininkui visiškai netikėtus amplua, siekiant keistis, pabandyti naują naudojamų meninės išraiškos priemonių arsenalą, technikas. Kūrybinių ieškojimų laukas galėtų būti apibrėžtas Molis ir… erdve.

Įvairiais istoriniais keramikos amato ir meno laikotarpiais molis dažnai buvo derinamas su kitomis medžiagomis, siekiant naujų, netikėtų estetinių savybių, savitos meninės kokybės. Projektu kaip tik ir norėta paskatinti kūrėjus patyrinėti naujų dermių paveikumo galimybes.

Parodos lankytojai atskiroje Arkos galerijos salėje išvys ir ankstesnės, 2014 metų bienalės laureatės dailininkės Danutės Jazgevičiūtės keramikos Objektų ekspoziciją.

Tęsiant tradiciją, šalia pripažintų kūrėjų darbų bus pristatomi ir Vilniaus dailės akademijos bakalauro ir magistrų studijas baigusių keramikų darbai.

Didžiausia naujovė skirta vaikams ir jaunimui – kūrybinės dirbtuvės, kurias rengs žinomi keramikos meno kūrėjai. Jų metu bus supažindinama su pagrindinėmis lipdymo iš molio, dekoravimo technikomis, aptariami parodos eksponatai.

Geriausių bienalės kūrinių autorių laukia įvairūs apdovanojimai, o Pagrindinės profesoriaus Liudviko Strolio (1905 – 1996) vardo premijos laureatui be piniginės premijos bus suteikta galimybė 2018 metais surengti asmeninę savo darbų parodą.

Keramikos bienalės kuratorius, dirbtuvių koordinatorius dailininkas Gvidas Raudonius: „Vienas svarbiausių bienalės tikslų – ne tik pristatyti plačiausią Lietuvos dailininkų, kuriančių profesionaliosios keramikos srityje kūrybos panoramą, siekiant supažindinti visuomenę ne tik su iškiliausiais pastarųjų dviejų metų kūrybos rezultatais, bet ir tapti gyva kūrybine laboratorija, kurios dalyviais taptų ir bienalės lankytojai. Norime skleisti žinias apie šiuolaikinio keramikos meno ypatybes ir procesus žingeidžiam jaunimui.

Profesionalūs dailininkai demonstruos keramikos technikas, formavimo iš molio būdus, transformuojant plastinius sprendimus į naujas formas, padiktuotas papildomų kompozicinių komponentų. Ši bienalė, kaip ir prieš tai buvusios trys bienalės, įrodė savo aktualumą, visuomenės susidomėjimą, todėl ir toliau siekia išlikti didžiausiu šiuolaikinės keramikos Lietuvoje įvykiu, sugebančiu ne tik atskleisti autorių asmenybes, bet ir pateikti apibendrintą dabartinės Lietuvos keramikos vaizdą. Todėl siekiame, kad su paroda susipažintų kuo daugiau smalsių žmonių.

Vaikai ir jaunimas – pagrindinė auditorija, kurią planuojama įtraukti į pagrindinę suinteresuotą grupę. Virtualių realybių laikais unikalaus rankų darbo reikšmė dažniausiai yra nepastebima, nėra įvertinta taip, kaip galėtų būti vertinama. Viena iš svarbių tautos tapatumo, kultūrinio identiteto sąlygų yra betarpiškas žmogaus ryšys su daiktu, autentiška aplinka, gebėjimu matyti ir atskleisti kūrybos galias. Per tūrinius objektus, paviršių, formą galime atsekti tą slėpiningą idėjos kelią iki jos įkūnijimo medžiagoje. Kaip jau minėta, mokinių, kitų visuomenės grupių gidais šioje bienalėje bus ir patys parodos autoriai.

Dirbtuvių rengimu siekiame ne tik skatinti profesionalų meną ir kūrybą, bet ir kurti šiuolaikinę, intelektualią kultūrinę aplinką, į Vilnių pritraukiant ne tik visoje Lietuvoje kuriančius keramikus, bet ir norinčius šio meno paslaptis pažinti žmones. Tauta, atsigręžianti į kultūrą, visada bus vienu žingsniu priekyje“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją