„Dievinu maestro G. Rinkevičių. Per savo karjerą esu grojęs su gausybe įvairių dirigentų ir orkestrų, tačiau turiu pripažinti, kad taip gerai, kaip groti, diriguojant maestro, nebuvo niekur“, – sakė garsusis pianistas. Publikos numylėtinis, kasmet čia sutraukiantis pilnas sales klausytojų, ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šį sykį savo klausytojams pateiks ypatingą programą – žymiausių XX a. pradžios amerikiečių kompozitorių G. Gershwino ir Leonardo Bernsteino garsiausius kūrinius.
L. Bernsteino (1918–1990) „Simfoniniai šokiai“ – tai kūrinys iš legendinio miuziklo „Vestsaido istorija“ (angl. „West Side Story“). W. Shakeaspeareʼo „Romeo ir Džiuljetos“ įkvėptas pasakojimas perkelia veiksmą į XX a. 6 deš. Niurjorką, kuriame vyksta etnine neapykanta paremtas dviejų gatvės gaujų karas. Tonis, geriausias Džetsų gaujos vado draugas, įsimyli Mariją – Šarksų gaujos vado seserį. Ryškios muzikinės temos, rafinuota muzika, išvystytos šokio scenos ir dėmesys socialinėms problemoms pavertė šį L. Bernsteino kūrinį lūžio tašku Amerikos muzikinio teatro istorijoje.
Ne ką mažesnės svarbos buvo ir G. Gershwino (1898-1937) koncerto fortepijonui ir orkestrui „Žydroji rapsodija“ gimimas. Nuo tada, kai 1924-ųjų vasario popietę „Aeolian Hall“ koncertų salėje pasigirdo pirmieji G. Gershwino fortepijono garsai, lydimi klarneto glissando, Amerikos muzikos istorija pasikeitė visiems laikams. Klasikinę muziką ir džiazo elementus apjungiantis kūrinys ne tik kompozitoriui atvėrė duris į pasaulio muzikos elitą, bet ir tapo vienu iš populiariausių visų laikų amerikiečių koncertinių kūrinių. Vien per pirmuosius trejus metus nuo kūrinio premjeros „Žydroji rapsodija“ buvo atlikta 84 kartus, o jos įrašai parduoti 1 mln. kopijų tiražu.
Antrojoje koncerto dalyje skambėsianti siuita „Porgis ir Besė: simfoninis paveikslas“, aražuota gero G. Gershwino draugo ir asistento Roberto Russello Bennetto, apima visas žymiausias G. Gershwino operos „Porgis ir Besė“ (angl. „Porgy And Bess“) melodijas („Summertime“ ir kt.). Kūrinio siužetas vyksta 1912-aisias, juodaodžių žvejų kaimelyje Pietų Karolinoje. Besė – prastą reputaciją turinti moteris, bandanti pabėgti nuo savo žiauraus mylimojo, įtariamo žmogžudyste. Vienintelis žmogus, norintis suteikti jai pastogę, – luošys Porgis. Operos muzikiniame audinyje girdėti Niujorko džiazo muzikos atspalvių, tačiau gausu ir kitų elementų – juodaodžių liaudies dainų, bliuzo, spiričiuelio motyvų.
Su šia įspūdinga programa pianistas A. Paley bei Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus, taip pat lankysis Kaune ir Klaipėdoje.
