Į repeticijų salę kasdien jau renkasi kūrybinė komanda su režisiere Dalia Ibelhauptaite priešakyje, kurios teigimu, ši opera sukurta lyg tikras dramos spektaklis, žiūrovus kvies išskirtiniam ir gurmaniškam vakarui.

Impresionistinę prancūzų operą atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuriam vadovaus maestro Gintaras Rinkevičius.

„Šios operos neįmanoma nepamatyti, – iki šiol negalime patikėti kokie solistai sutiko pas mus atvykti! Aišku, galėjome pasirinkti populiarų, visiems žinomą kūrinį, kad ir „Don Žuaną“, juk Kalėdos! Daugelis meno kolektyvų „sukala“ produktus ir švenčių metu uždirba pinigus. Mums norėjosi tikro šventinio stebuklo, o jo už jokius pinigus nenusipirksi – arba pavyks, arba ne“, – mintimis apie savo pasirinkimą dalinosi Gintaras ir Dalia, jau penkiolika metų kartu dirbantys menininkai.

Scenoje išvysime ir gerai pažįstamus, ir Lietuvoje pirmą kartą pasirodysiančius solistus: Jurgitą Adamonytę (Italija), Giuseppe Fillianoti (Italija), Yevgeny Ulanov (Rusija), Jovitą Vaškevičiūtę, Tadą Girininką, Liudą Norvaišą ir Liną Dambrauskaitę.

K. Debiusi - visiems žinomas, tačiau mažai Lietuvoje pažintas menininkas. Ilgai ieškojęs istorijos savo operos idealo sumanymams įgyvendinti, jis pasirinko žymaus dramaturgo, simbolisto Moriso Meterlinko pjesę ir pavertė ją legenda. Nors tarp menininkų buvo kilęs nemažas konfliktas ir M. Meterlinkas „Pelėją ir Melisandą“ išvydo tik praėjus porai metų po kompozitoriaus mirties, rašytojas negalėjo paneigti K. Debiusi talento: „Šiuo atveju aš visiškai klydau, o jis buvo tūkstantį kartų teisus“.

Ne paslaptis, jog jų ginčų pradžia buvo susijusi ne su kuo kitu, o su moterimi, turėjusia scenoje įkūnyti Melisandą. Šis VCO sezonas kaip tik ir sukasi apie išskirtinę moterį, tampančia nesibaigiančių istorijų ašimi. Be jos daugelis vyrų gyventų žymiai nuobodesnį, nors ir saugesnį gyvenimą. „Cherchez la femme“, - ieškokite moters, sako prancūzai, tarp jų ir kompozitorius Klodas Debiusi.

Vienintelė užbaigta K. Debiusi opera „Pelėjas ir Melisanda“ reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir profesionalumo. Tad ne veltui pagrindiniame meilės trikampyje suksis ir daugiau su šia opera jau susidūrusių solistų. Pelėjo vaidmenyje išvysime italų tenorą Giuseppe Fillianoti. Jis – nuolatinis prestižinio La Scala teatro svečias, ne kartą lipęs ir į Niujorko Metropoliteno sceną. Nors Pelėjo rolė dažniau priskiriama baritonams, ją gali atlikti ir platesnį balso diapazoną turintys tenorai.

Kaip interviu, prieš debiutą šiame vaidmenyje Hamburge yra sakęs pats solistas: „Taip, aš esu lyrinis tenoras, bet galiu dainuoti ir žemesniame registre. Todėl ir sutikau, sakydamas, jog noriu įgyti tokios patirties. Manau, kad mes turime sau leisti galimybes atlikti mylimą muziką, mėgautis tuo ir siekti aukštesnio asmeninio atlikimo lygio.“

Be to, G. Fillianoti yra įgijęs ir literatūros mokslų diplomą bei prisipažįsta, jog knygos iki šiol yra viena didžiųjų jo gyvenimo meilių.

Na, o ką jau kalbėti apie „Pelėjo ir Melisandos“ dramaturgo M. Meterlinko kūrybą... Panašu, jog ši opera italų tenorui – vienas malonumas!

Vyresniuoju G. Fillianoti broliu, princu Golo, VCO pastatyme taps Sankt Peterburgo Marijos teatre dainuojantis Eugenijus Ulanovas. Gimęs Uzbekistane, solistas studijavo Maskvoje ir Italijoje, o nuo 2000 metų dirba Marijos teatre. Jo repertuaras platus, tačiau Golo vaidmuo – jo pažiba. Už šią rolę, 2012 m. Ulanovas buvo įvertintas svarbiausiais operos apdovanojimais, geriausio solisto kategorijoje. Išskirtinės, net impozantiškos išvaizdos dainininkas – tikra dovana bet kokiam režisieriui. Scenoje žiūrovus jis pavergia ne tik savo balsu, netradicine išvaizda, bet ir intelektualia vaidyba.

Simbolistinės dramaturgijos ir impresionistinės muzikos derinys – „Pelėjas ir Melisanda“ pasakoja keistą vienos šeimos ir į ją papuolusios moters istoriją. Pasiklydusią miškuose Melisandą radęs Golo ją įsimyli ir veda, tik po pusės metų pristatydamas ją savo artimiesiems.

Sutuoktiniams persikėlus į vyro namus, jaunoji ima nemažai laiko leisti su Pelėju – jaunesniu Golo broliu. Nepasitikėjimas, pavydas, meilės žaidimai ir simboliai bei nemažai mistikos, - štai iš ko susideda vienas svarbiausių XX a. operos kūrinių.

Scenografiją spektakliui kuria vienas ryškiausių scenos dailininkų Lietuvoje – Marijus Jacovskis, o kostiumus VCO žiūrovams jau pažįstamas prestižinio „Olivier“ apdovanojimo laureatas Jon Morrell (D. Britanija).

Judviejų kūrybinio dueto premjera jau įvyko „Trubadūre“. Šnabždama, jog šį kartą vizualioji operos pusė bus dar įspūdingesnė, mat kūrėjams artima ne tik dramos teatro stilistika, simbolistiniai, svarūs tekstai, bet ir nepaprastai iškalbinga, fantaziją užkurianti K. Debiusi muzika.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)