Paskelbti nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

 (147)
Pirmadienio popietę paskelbti nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Šiais metais jomis apdovanoti šie meno ir kultūros kūrėjai: teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, rašytojas Icchokas Meras, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika, kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas,rašytojas Rolandas Rastauskas, tapytojas Jonas Gasiūnas.
Virgilijus Noreika
Virgilijus Noreika
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nacionalinė kultūros ir meno premija kūrėjams skiriama tik vieną kartą. Premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio - 104 tūkst. litų.

Premijomis siekiama įvertinti reikšmingiausius Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ilgametį kūrėjų kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas teigė, kad išrinkti šešis kūrėjus buvo sunki užduotis. Laimėtojai paaiškėjo tik šiandien po slapto komisijos narių balsavimo. A.Bumbauskas teigė, kad komisija skirdama premijas stengėsi atsižvelgti į kūrybos visumą, o ne atskirus jos etapus.

Premija V.Augustinui įteikta už chorinio meno galių plėtrą ir sakralinės muzikos šiuolaikiškumą. J.Gasiūnas apdovanotas už tapybos galimybių atnaujinimą, už šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą. V.Noreika – už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą, R.Rastauskas už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją. P. ir D. Mataičiai – už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui. Lietuvoje negyvenantis I.Meras - už tragiškųjų XX amžiaus žmogaus patirčių atskleidimą modernioje lietuvių prozoje.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos konkurso būdu, komisijai atrenkant geriausių kūrinių kūrėjus, kuriuos premijai gauti pristato organizacijos.

Laureatams diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos - Vasario 16-osios proga.

Praėjusiais metais už viso gyvenimo nuopelnus Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė kino režisierius Almantas Grikevičius. 2009 m. Nacionalinės premijos laureatais taip pat tapo teatro režisierius Jonas Rimgaudas Jurašas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, menotyrininkė, meno istorikė Marija Matušakaitė, poetė Ramutė Skučaitė ir aktorius Rolandas Kazlas.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

V. Juozapaičio dukra debiutavo šiuolaikiniu rūbu aprengtoje operoje (4)

Ketvirtadienio vakarą į Vilniuje, kultūros bare „Kablys“ esantį riedlenčių parką rinkosi ne tik jaunieji šiuolaikinės kultūros gurmanai, bet ir Lietuvos operos ir teatro meistrai. Renesanso laikus išgyvenančiuose buvusiuose geležinkeliečių rūmuose įvyko operos meno projekto „One G In“ premjera. Operoje vaidmenį atliko ir Vytauto Juozapaičio dukra Ieva Barbora.

Žymiausias Norvegijos choreografas: kartais jaučiuosi, tarsi būčiau santechnikas (2)

Jo Strømgrenas – vienas produktyviausių scenos menininkų Norvegijoje, per metus pastatantis 5–8 spektaklius, daug keliaujantis, bet gebantis rasti laiko ir laisvalaikiui su šeima. Daug kartų Lietuvoje viešėjęs choreografas čia vėl lankysis gegužės 3-iąją – jo pasaulinio populiarumo sulaukęs spektaklis „Ten“ atidarys tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“.

Šokio teatro „Aura“ choreografę prieš premjerą ištiko insultas: ženklų buvo, tik juos ignoravo (30)

Svetur naujausią savo spektaklį „Godos“ jau pristatęs Kauno šokio teatras „Aura“ itin intensyviai ruošėsi premjerai Lietuvoje, Kaune. Vis dėlto vakaras, turėjęs ne tik vainikuoti šokio festivalį ypatinga premjera bei susitikimu su choreografais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, netikėtai apsigaubė rūku. Spektaklio choreografę Birutę Letukaitę ištiko insultas.

J. Budraičio interviu: tarsi atlikau išpažintį, išspjaudamas iš savęs visas bjaurastis (2)

75-erių aktoriaus Juozo Budraičio gyvenime – vis dar gausu kino, teatro ir fotografijos. Ypač pastarosios, mat šiai aistrai aktorius šiuo metu skiria kaip niekad daug laiko. „Tiesiog džiaugiuosi rankose turėdamas geležies gabalą, kurį galiu knibinėti“, - kiek metaforiškai apie pomėgį fotografuoti kalba pats J. Budraitis, jau ateinantį savaitgalį, gegužės 4 d., po ilgokos pertraukos lipsiantis į sceną Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. Kinas, teatras ir fotografija – trys esminiai dalykai, apie kuriuos ir kalbėjomės su pačiu aktoriumi.

Trečioji kultūros maratono diena – nuo operos iki slemo

Trečiosios “Pin dienos: kultūros maratonas “Kablys” dienos pagrindiniu pasirodymu tapo operos meno projektas “One G In” riedlenčių parke. Didžioji kultūros baro “Kablys” salė dar kartą įrodė, kokia universali ir prisitaikanti prie to, kas joje vyksta, ji gali būti.