Paskelbti 2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

 (112)
Pirmadienį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Modestas Pitrėnas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą 2012 m. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas skulptorius Vladas Vildžiūnas.

Už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną apdovanotas literatūrologas, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka.

Scenografui Vitalijui Mazūrai 2012 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta.

Už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą apdovanotas architektas Eugenijus Miliūnas.

Už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą aukščiausiu lietuvišku meniniu apdovanojimu pagerbtas vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.

Už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta dirigentui Modestui Pitrėnui.

Į 2012 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją taip pat pretendavo Donatas Banionis, Vytautas Miškinis, Mindaugas Urbaitis, Eimutis Valentinas Sventickas, Vladas Braziūnas, Algimantas Puipa.

Kaip prisipažino laureatus paskelbęs fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, apsispręsti komisijai padėjo ir meno ekspertai.

„Šiais metais buvo kaip niekad daug nominantų – net 40. Iš jų išrinkti ir tuos dvylika labiausiai nusipelniusių meno atstovų buvo nelengva, - sakė traumą besigydantį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininką Alfredą Bumblauską pavadavęs S. Žvirgždas. - Todėl komisijai talkino ir apsispręsti padėjo ir meno ekspertai, su kuriais konsultavomės.“

Fotomenininkas neslėpė, kad dar nominantų paskelbimo išvakarėse jis sulaukė įvairių nuomonių, kad premiją būtinai turi gauti tas ar anas menininkas. "Bet komisija, ekspertų padedama ir aktyviai diskutuodama tarpusavyje, manau, išrinko būtent tuos, kurie ir nusipelnė šio įvertinimo“, - teigė S. Žvirždas.

Anot jo, dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų karštų diskusijų kyla kasmet.

„Šiemet jai gauti buvo daug vertų, bet mažai pašauktų. Deja, bet ne visi keturiasdešimt pretendavusiųjų nominantų gali gauti, - prisipažino komisijos narys. - Šiais metais tokia gausa pretendentų buvo dėl to, kad kai kurios kūrybinės organizacijos į kandidatų teikimą žiūrėjo neatsakingai. Maždaug: neturime kandidato, bet vis tiek teikiame. Kandidatas tokiam apdovanojimui tikrai turi būti nusipelnęs.“

Kultūros ministerijoje, kur ir vyko laureatų paskelbimas, nemažai diskusijų sukėlė tai, kad kai kurie nominantai pretenduoja į Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją jau daug metų, tačiau niekaip jos negauna. Kaip antai aktorius D. Banionis.

"Svarstėme D. Banionį apdovanoti už gyvenimo nuopelnus, tačiau komisija nusprendė kitaip. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojamas tik vienas laureatas ir šiais metais juo tapo skulptorius V. Vildžiūnas, - sakė S. Žvirgždas. - Skulptorius yra apdovanotas už savo darbus, M.K.Čiurlionio paminklą, Barboros Radvilaitės skulptūrą, garsiąją "Karalių pasaką" ir kt."

Laureatus renka komisija

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas, sudarė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 000 Lt.

2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų paskelbimas - DELFI galerijoje:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Arkivyskupas T. Matulionis: šventumo paženklinta kankinystė (1)

Šį sekmadienį, birželio 25-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje, – istorinis įvykis – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės.

A. J. Greimas: ką reiškia jūsų rabiniški ginčai? (6)

Didžiulės, išsamios dvitomės monografijos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ pirmoji dalis – ant knygos sudarytojo filosofo Arūno Sverdiolo stalo. „Šią knygą laikome kertiniu, pačiu svarbiausiu 2017-ųjų, – A. J. Greimo metų, – akcentu“, – sako jis.

Gilindamasis į F. Dostojevskį, režisierius atpažino save

Birželio 21 dieną Valstybinio jaunimo teatro „Salėje 99“ įvyko premjera „Apsėdimas“. Spektaklį pagal rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“ kūrė jaunosios kartos režisierius Povilas Makauskas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro režisūros magistro studijas tęsiantis menininkas yra režisieriaus Gintaro Varno mokinys.

Ansamblis „Canto Fiorito“ baigia trejų metų rezidenciją Paparčiuose (1)

Šį sekmadienį Paparčių kaimo Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuskambės paskutinis tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ rezidencijos koncertas. Jame kartu su „Canto Fiorito“ gros senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg“, dainuos Paparčių vokalinis ansamblis.

„Midsummer Vilnius“ festivaliui scenos profesionalai rengia energingą pasaulinių hitų programą (2)

Vidurvasaris Vilniuje bus tikras muzikinių stebuklų metas. Valdovų rūmuose vykstantis festivalis miesto širdžiai „Midsummer Vilnius“ šiemet parengė daugybę staigmenų, tarp kurių ir Lino Adomaičio, Egidijaus Buožio ir Vokietijos styginių kvinteto „G-Strings“ koncertas.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.