Paskelbti 2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

 (112)
Pirmadienį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Modestas Pitrėnas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą 2012 m. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas skulptorius Vladas Vildžiūnas.

Už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną apdovanotas literatūrologas, literatūros kritikas Kęstutis Nastopka.

Scenografui Vitalijui Mazūrai 2012 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta.

Už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą apdovanotas architektas Eugenijus Miliūnas.

Už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą aukščiausiu lietuvišku meniniu apdovanojimu pagerbtas vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas.

Už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta dirigentui Modestui Pitrėnui.

Į 2012 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją taip pat pretendavo Donatas Banionis, Vytautas Miškinis, Mindaugas Urbaitis, Eimutis Valentinas Sventickas, Vladas Braziūnas, Algimantas Puipa.

Kaip prisipažino laureatus paskelbęs fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, apsispręsti komisijai padėjo ir meno ekspertai.

„Šiais metais buvo kaip niekad daug nominantų – net 40. Iš jų išrinkti ir tuos dvylika labiausiai nusipelniusių meno atstovų buvo nelengva, - sakė traumą besigydantį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininką Alfredą Bumblauską pavadavęs S. Žvirgždas. - Todėl komisijai talkino ir apsispręsti padėjo ir meno ekspertai, su kuriais konsultavomės.“

Fotomenininkas neslėpė, kad dar nominantų paskelbimo išvakarėse jis sulaukė įvairių nuomonių, kad premiją būtinai turi gauti tas ar anas menininkas. "Bet komisija, ekspertų padedama ir aktyviai diskutuodama tarpusavyje, manau, išrinko būtent tuos, kurie ir nusipelnė šio įvertinimo“, - teigė S. Žvirždas.

Anot jo, dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų karštų diskusijų kyla kasmet.

„Šiemet jai gauti buvo daug vertų, bet mažai pašauktų. Deja, bet ne visi keturiasdešimt pretendavusiųjų nominantų gali gauti, - prisipažino komisijos narys. - Šiais metais tokia gausa pretendentų buvo dėl to, kad kai kurios kūrybinės organizacijos į kandidatų teikimą žiūrėjo neatsakingai. Maždaug: neturime kandidato, bet vis tiek teikiame. Kandidatas tokiam apdovanojimui tikrai turi būti nusipelnęs.“

Kultūros ministerijoje, kur ir vyko laureatų paskelbimas, nemažai diskusijų sukėlė tai, kad kai kurie nominantai pretenduoja į Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją jau daug metų, tačiau niekaip jos negauna. Kaip antai aktorius D. Banionis.

"Svarstėme D. Banionį apdovanoti už gyvenimo nuopelnus, tačiau komisija nusprendė kitaip. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojamas tik vienas laureatas ir šiais metais juo tapo skulptorius V. Vildžiūnas, - sakė S. Žvirgždas. - Skulptorius yra apdovanotas už savo darbus, M.K.Čiurlionio paminklą, Barboros Radvilaitės skulptūrą, garsiąją "Karalių pasaką" ir kt."

Laureatus renka komisija

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas, sudarė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 000 Lt.

2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų paskelbimas - DELFI galerijoje:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

KM stiprina kultūros procesų priežiūrą: finansavimas bus skaidresnis (2)

Lietuvos kultūros taryboje (LKT) steigiamas Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris bus atsakingas už kultūros sektoriaus ir LKT taikomo finansavimo modelio aktualumo analizę, išvadų dėl kultūros politikos modelio tobulinimo rengimą, kultūros srities statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir pristatymą visuomenei.

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nuo 1967 metų balandžio 2 d., per H. Ch. Anderseno gimtadienį, visame pasaulyje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvoje ši šventė pradėta rengti nuo 1993 metų. Tradiciškai šią dieną Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai.

Tituluoto trio sukakčiai skambės dramatiška A. Šenderovo premjera

Balandžio 1 dieną Nacionalinės filharmonijos didžiojoje scenoje – šventė. Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) koncerte bus paminėta vieno ryškiausių ir produktyviausių Lietuvos kamerinių ansamblių – trio „Kaskados“ 20 metų sukaktis. Šia proga skambės Anatolijaus Šenderovo Koncerto fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui premjera.

G. Rinkevičius stato roko operą „Eglė“: kada, jei ne dabar?

Maestro Gintaro Rinkevičiaus galva verda nuo idėjų. Gegužės 11 ir 13 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose dienos šviesą išvys naujausios roko operos „Eglė“ premjera. Kol lietuviškąsias roko operas skaičiuojame ant rankų pirštų, maestro nepabūgsta būti ledlaužiu šioje srityje. „Mes stengiamės, kad tokie geri lietuviškos muzikos kūriniai būtų pristatyti publikai ir jos pripažinti. Todėl šioje srityje esame pionieriai“, – šypsojosi G. Rinkevičius.

Aktorei J. Onaitytei skirta valstybinė pensija (54)

Vyriausybė posėdyje trečiadienį paskyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti aktorei Jūratei Onaitytei.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 31 d. 19.00 val.

PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2017 balandžio 06 d. 19.00 val.
Sėkmingai „Eglės žalčių karalienės“ mitą Italijoje sukūręs Oskaras Koršunovas sugrįžta į savo OKT/Vilniaus miesto teatrą. Jau šį savaitgalį (kovo 25-26 d.) režisierius kviečia į premjerą „Šokis Delhi“ pagal kultinio šių dienų rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę.
O. Koršunovo premjeroje „Šokis Delhi“ – jautriai komiška istorija apie meilę, mirtį ir šokį
2017 kovo 22 d.