Jau keturioliktą rudenį pasitikusią „Scanoramą“ atidaryme sveikino gausus būrys garbingų svečių, kino ir meno atstovų, kino gerbėjų.

„Vėl sugrįžo laikas, kai girdėsite žodžius: „Labą gražų vakarą visiems!“ Vis laukiau, kada ji prasidės, kada ji prasidės. Ar jūs suprantate, kaip man sunku?“ – šypsodamasi pilnutėlei kino centro salei, klausė festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė. Salėje nugriaudėjo plojimai ir „Scanorama“ prasidėjo. G. Arlickaitė paminėjo permainas festivalio rengėjų komandoje ir kvietė žiūrovus padėkoti jos naujiesiems talkininkams. „Šie metai buvo „Scanoramos“ atsinaujinimo metai. Keitėme logotipą, grafinius sprendimus, katalogą“, – pokyčiais džiaugėsi G. Arlickaitė.

14-ąją „Scanoramą“ pirmą kartą atvėrė vengrų filmas – režisieriaus Szabolcso Hajdu „Šeimos šventė“. Karlovi Varų kino festivalyje ji pelnė „Krištolinį gaublį“ ir geriausio aktoriaus apdovanojimą. Filmą pristatė pats režisierius su dukra. Jie abu vaidina mažo biudžeto „Šeimos šventėje“.

Po oficialiosios atidarymo dalies ir filmo peržiūros, svečiai specialiu „Scanoramos“ troleibusu išvyko į kultūros barą „Kablys“, kur jų laukė smagus atidarymo vakarėlis. Pagal specialiai festivaliui paruoštą programą muzikos garsais visą vakarą dalinosi menininkai Deimantas Narkevičius ir Tomas Požemis.

„Scanorama“ sostinėje truks iki kito sekmadienio. Lapkričio 10-ąją ji kelsis į Kauną, 11 dieną – į Klaipėdą, o 17 dieną atvyks į Šiaulius. Tradicinė festivalio programa „Naujienos iš Šiaurės“ pristatys 15 naujų Skandinavijos šalių ir Suomijos filmų. Tarp jų – švedo Hanneso Martino Holmo „Gyveno kartą Uvė“, islandų režisierės Solveig Anspach prancūziška komedija „Meilė baseine“, Pernillos August „Rimti žaidimai“, Gudmunduro Arnaro Gudmundssono „Akmeninė širdis“.

Programos „Kertant Europą“ repertuaras siūlys atkreipti dėmesį į paskutinį Andrzejaus Wajdos kūrinį „Povaizdis“, brolių Dardenų, Mios Hansen-Løve, Bruno Dumont'o, Alberto Serra, Wimo Wenderso, Farhadi, prancūzės Rachel Lang, austrės Ruth Beckermann, Isabelles Huppert, Juliette Binoche, Ivano Tverdovskio pavardes ir, suprantama, filmus.

Naktį iš lapkričio 4 į 5-ąją žiūrovai galės praleisti stebėdami danų režisieriaus Larso von Triero mini serialą „Karalija“. Taip „Scanorama“ paminės kino nenuoramos 60 metų sukaktį.

Programa „Neišgalvotas gyvenimas“ šiemet pasiūlys septynis filmus. Didžiausias darbas – net dvylika valandų trunkantis vokiečių režisierės Ulrikes Ottinger trijų dalių filmas „Chamisso šešėlis“.
Retrospektyvinės festivalio programos primins lenkų kino legendos režisieriaus Andrzejaus Żuławskio kūrybą (8 filmai) ir dar kartą atskleis lietuvių aktoriaus Donato Banionio talentą (du Rytų Vokietijos kino studijos DEFA filmai).

Šiemet „ Scanoramoje“ bus rodomos dvi lietuviškos dokumentinio kino premjeros: Europos kino apdovanojimų nominaciją pelnęs Giedrės Žickytės ir Maites Alberdi darbas „Aš čia tik svečias“ ir Elžbietos Josadės trumpametražis debiutas „Dialogas su Josefu“.

„Specialieji seansai“ šiemet skiriami gerbėjų vis dar nestokojančiam naujajam Irano kinui. Šioje programoje žiūrovai išvys naujausią Asgharo Farhadi kūrinį „Komivojažierius“, taip pat režisierių Mani Haghighi ir Keywano Karimi filmus.

Pirmą kartą „Scanoramoje“ bus pristatyta eksperimentinio kino programa „Tai nutiko čia“. Ją sudarė vizualiojo meno kūrėjas D. Narkevičius.

Festivalyje bus surengtos dvi tradicinės programos. Konkursinėje „Naujasis Baltijos kinas“ varžysis 11 Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunųjų kino kūrėjų darbų. Programa „Europos kino akademijos nominantai ir laureatai 2015“ pristatys 15 trumpametražių filmų.

„Scanorama“ šiemet vėl sulauks svečių: lankysis daugelio A. Wajdos filmų prodiuseris Michalas Kwiecinskis, filmo „Tėvas“ režisierius Visaras Morina, britų režisierius Andrew Steggallas ir kiti.
Industrijos renginyje „Scanoramos kryptys“ su kino mėgėjais susitiks U. Ottinger, portugalų režisierė Salomé Lamas ir animatorius Mauro Carraro.

„Scnoramos“ festivalį uždarys pasaulinio garso režisieriaus Alejandro Jodorowsky filmas „Nesibaigianti poezija“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją