„Esame įpratę per valstybės šventes šokti, dainuoti, tačiau juk galima švęsti ir kitaip. Meno performansas, edukuojantis, supažindinantis su šalies istorija per madą, vaizdus, muziką, organiškai sujungiantis keletą meno rūšių irgi yra šventė. Neabejoju, vizualus J.Talaikytės ir R.Maldutienės kūrybos pristatymas sujaudins, privers pajusti, koks gilus užtaisas glūdi kiekviename modelyje“, - sako renginio režisierius D. Abaris.

Vaizdas J. Talaikytės ir R. Maldutienės kolekcijų pristatyme itin svarbus. Valdovų rūmų Didžiojoje menėje bus ištiestas 30 metrų ilgio podiumas. Juo žengs daugiau nei 50 modelių. Kolekcijas lydės gyva, specialiai renginiui aranžuota muzika bei modernios vaizdo projekcijos. Įspūdį dar labiau sustiprins peršviečiamas, ažūrinis ekranas, kuriame vaizdų ir šešėlių žaismas žiūrovą privers pajusti netikėtas erdves.

„Aš jaučiu, girdžiu ir myliu savo šalį širdimi, moters širdimi. Karūnuoju moterį, motiną gimdytoją, suteikiu jai sparnus. Kartais ji – istorinių požemių išbalusi vėlė, kartais paklaikusi beprotė, kartais – išdidi kovotoja ir narsi karė, šventoji, mylimoji, nuotaka“, - taip savo kolekciją „Moters širdis“ apibūdina profesorė J.Talaikytė.

R.Maldutienė savo kolekcijoje „Sėslių spalvų istorija“ kuria Lietuvos valstybės istorinių įvykių chronologijos ir iškilių asmenybių portretus. Menininkė keliauja per šimtmečius, nuo Vilniaus įkūrimo, iki šių dienų. Ji ne atkuria autentiškus kostiumus, o juos interpretuoja šiuolaikinės mados dizaino raiškomis. Kolekcijos modeliams suteikia spalvinį kodą, kuriame užšifruotos giliosios spalvų prasmės: kultūrinė spalvų simbolika, etninė spalvų pasaulėjauta, šiuolaikinės spalvinių tendencijų prognozės.

„Nė vienas kostiumas nėra skirtas dėvėjimui, nors gali būti dėvimas, nei vienas kostiumas nepriklauso mados verslui, nors gali būti madingas. Kiekvienas iš jų yra mano idėjų namai, duoklė ir pašaukimas“, - sako kolekcijos kūrėja, docentė R.Maldutienė.

Visi trys menininkai teigia skirtingai išgyvenantys valstybės šventes, tačiau vieningai sutaria – kiekvienas pilietis savo šventės suvokimą turi išreikšti, kaip sugeba ir panaudoti tai, ką geriausiai moka. „Mano darbas – mados dizaino kalba, - sako R.Maldutienė. – Ja ir kalbu“.

Jolanta Talaikytė

„Aktas – tai moderni emocijų kelionė laiku, - būsimąjį mados ir vaizdo reginį „Aktas. Istorinės tapatybės beieškant“ apibrėžia J.Talaikytė . – Kelionė per gyvenimą, kupiną meilės, aistros, baimių, negandų, išdavysčių, dvejonių , laukimo, pilkos kasdienybės, gerumo, kūrybos, tikėjimo, vilties… Tai tam tikras emocinis apsinuoginimas Aktas“.

J. Talaikytės ir R.Maldutienės kolekcijos tarsi susijungę į vieną, tą pačią istorinę Lietuvos valstybingumo temą. Menininkės kalba skirtingai, tačiau savo kūryba teigia tą patį – meilę savo prigimčiai, savo Tėvynei, savo Lietuvai.

„Bendradarbiavimas praturtina, išjudina kūrybos galias“, - sako J.Talaikytė. R.Maldutienė priduria, kad bendraminčių komandoje – užsidegę idėjos žmonės, negalvojantys apie atlygį. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą renginį parėmė Lietuvos kultūros ministerija. Įspūdingą erdvę parodymui atvėrė Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai.

„Manome, kad valstybingumą simbolizuojančiomis šventėmis privalo rūpintis ne tik valstybė. Prie Nepriklausomybės šventės kūrimo visu pirma turime prisidėti ir mes patys: piliečiai, įmonės, organizacijos. Tik tokiu būdu galima pajusti vienybės atmosferą dirbant vardan bendro tikslo. Šis projektas – techniškai itin sudėtingas, reikalauja nemenkų lėšų, vien valstybės paramos nepakanka. Mes prisidedame ir tuo didžiuojamės“, - sako vienas iš renginio organizatorių, renginių organizavimo kompanijos „ADK“ vadovas Giedrius Masalskis.

Dalius Abaris

Mados, vaizdo ir muzikos renginys „Aktas. Istorinės tapatybės beieškant“ LDK Valdovų rūmuose vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - kovo 11-ąją. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)