Subtilus, ekstravagantiškas ir laukinis
Dar prieš prasidedant festivaliui jo organizatoriai žadėjo, kad Lietuva pamatys tai, ko nemačiusi. Ir pažadą ištesėjo. Ketvirtadienio vakarą, paskutinę jubiliejinio XX „Naujojo Baltijos šokio“ dieną, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šokio gerbėjai išvys įspūdingą reginį – dviejų veiksmų baletą, bet ne tokį, kokį yra įpratę matyti.
Šių dienų pasaulinio šokio elitui priklausanti, reto gausumo įvairių festivalių ir valstybių pagrindinių meno prizų ir apdovanojimų rinkinį (Kanados ir Kvebeko nacionaliniai ordinai, Prancūzijos menų ir literatūros ordinas, Niujorko „Bessie Award“, 2016 m. už gyvenimo nuopelnus menui – Kanados generalinio gubernatoriaus scenos menų apdovanojimas ir kt.) sukaupusi, visame pasaulyje savo pasirodymus rengianti, daugiau kaip tris dešimtmečius erotizmo ir instinktų prisodrintus spektaklius kurianti M. Chouinard atveža žymiausią savo pastarojo dešimtmečio kūrinį – „bODY_rEMIX/gOLDBERG_vARIATIONS“. Jo premjera įvyko 2005 m. tarptautiniame Venecijos bienalės Šiuolaikinio šokio festivalyje. Nuo tada spektaklis parodytas jau 18 šalių daugiau kaip 100 kartų.
Jo šokis – fiziškai itin sunkus, kad sukurtų visiškai kitokius judesius, šokėjai spektaklyje naudojasi protezais, virvėmis, skersiniais ir saugos diržais. Šių priedų naudojimas išauga į neįprastas kūno formas ir gestų dinamiką bei atveria erdves kruopštiems ir žaismingiems tyrinėjimams, kuriuose solo, duetų, trio ir grupinis darbas, virtuoziškų šokėjų pastangos, malonumas ir išradingumas atliepia žmogaus padėtį. Estetė už normalumo ribų M. Chouinard savo idėjas pristato per kitų neapibrėžtumą ir grožio žvėriškumą, kurie per Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijų“ interpretacijas atsinaujina vienas dėl kito. Subtilūs ir ekstravagantiški, prabangūs ir laukiniai pasirodymo judesiai skverbiasi į neįveikiamą kūno, gyvos būtybės, paslaptį.
Galbūt tai – gyvenimą gelbėjanti patirtis
Paskutiniuoju šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ spektakliu taps netikėtas islandės, Šiaurės šokio žvaigždės, dabartinės Islandijos nacionalinės šokio trupės meno vadovės E. Ómarsdóttir ir jos gyvenimo draugo – dainininko ir gitaristo V. Jóhannssono – darbas roko koncerto forma „Lazyblood“. 2010 m. sukurto spektaklio-koncerto muziką galima apibūdinti kaip elektroninio metalo operą su teatriniais ir fiziniais priedais, prisilietimu prie disko stiliaus ir naujoviškomis keistenybėmis.
„Pažadame, kad kiekvienas žiūrovas po pasirodymo namo grįš su šypsena veide ir širdyje. Gali būti, kad tai – gyvenimą gelbėjanti patirtis“, – sakė atlikėjai. Festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovas Audronis Imbrasas teigė, kad šis spektaklis-koncertas buvo vienas įspūdingiausių pernykščio tarptautinio šokio festivalio šiauriausiame pasaulio mieste Hamerfeste (Norvegija) pasirodymų: „E. Ómarsdóttir – Šiaurės šokio žvaigždė, kuri į Vilnių grįžta po 18 metų pertraukos. Kadaise vienas pirmųjų jos, ką tik baigusios šokio studijas, tarptautinių pasirodymų įvyko būtent festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.“
E. Ómarsdóttir gimė Reikjavike, Islandijoje. Briuselyje baigė P.A.R.T.S. – vieną prestižiškiausių pasaulio šiuolaikinio šokio mokyklų, kuriai vadovauja žymioji choreografė Anne Teresa de Keersmaeker. Po studijų dirbo su tarptautiniu mastu pripažintais choreografais, menininkais, kompozitoriais, tokiais kaip Janas Fabre, Sidi Larbi Cherkaoui, „les ballets C de la B“, Jóhannas Jóhannssonas, Benas Frostas, garsioji Islandijos dainininkė Björk ir vizualiųjų menų kūrėja Gabríela Friðriksdóttir. Ji yra gavusi penkis „Griman“ – Islandijos scenos menų – apdovanojimus ir keletą kartų buvo nominuota tarptautinio šokio žurnalo „Ballet Tanz“ už nepakartojamą šokį ir daug žadančią choreografiją.
2008 m. E. Ómarsdóttir su muzikantu V. Jóhannssonu įkūrė trupę „Shalala“. Nuo tada jis kuria muziką spektakliams ir pats dalyvauja daugelyje choreografės pasirodymų. V. Jóhannssonas kūrė muziką ir grojo su tokiomis grupėmis kaip „Mamma Hestur“, „Nine Elevens“, „Reykjavík!“, „Rodeo Machine“ ir „Lazyblood“.
