„Teatralas” Lietuvoje rampos šviesą išvydo pirmą kartą. Spektaklio metu žiūrovams, sėdintiems ištiestos rankos atstumu nuo aktorių, suteikiama galimybė mėgautis kiekvienu vaidybos niuansu. Veiksmui klostantis „čia pat, už poros žingsnių“ - publika tarsi stebi “teatrą teatre”. Thomas Bernhardas neretai vadinamas vienu ryškiausių ir įtakingiausių naujausių laikų austrų rašytojų. Pasak autoriaus, "kiekvienas vaikas - spektaklio režisierius, taip ir aš jau nuo pat mažens buvau spektaklio režisierius. Iš pradžių stačiau gryną tragediją, paskui komediją, paskui vėl tragediją, o vėliau teatras susimaišė, ir nebegalima buvo atskirti, kas čia - ar tragedija, ar komedija".
Sigučio Jačėno režisuotoje „Teatralo“ versijoje vaidmenis kuria žinomi Kauno aktoriai: Petras Venslovas (Bruskonas), Ramūnas Šimukauskas (Feručis), Ieva Zelionkaitė (Sara), Vilhelmas Vaičekauskas (Šeimininkas).
„Teatralas“ – tai tarsi pagrindinio pjesės veikėjo Bruskono monologas, kurio metu jis maištauja prieš kasdienybės ir žmonių ribotumą, demaskuoja ir su įsiūčiu puola vyriausybę, istorinius asmenis. Tai ir pikta satyra, išvelkanti į scenos šviesą visuomenės, politikos, kultūros elito atstovus, ir sąmojinga, bet liūdna komedija, vaizduojanti visuomenės autsaiderį, sužlugdytą menininką.
Spektaklyje – atviroje repeticijoje dalyvauja visi – ir aktoriai, ir žiūrovai, ir režisierius. Viena pagrindinio spektaklio siužeto linijų - Keliaujančio teatro vadovo ir „šeimos galvos“ - Bruskono sūnaus Feručio ir dukters Saros „meninis auklėjimas“, reikalaujant iš jų tai maksimalios išraiškos, tai pasiaukojimo scenai, tai talento, kurio dievulis jiems aiškiai pašykštėjęs. Bruskono režisūrinės svajonės alfa ir omega yra reikalavimas, kad salės šeimininkai leistų finale išjungti avarinį apšvietimą - tokiu būdu jis jaučiasi kovojąs už „svarbią meninę idėją“.
Ar pasiseks Bruskonui įgyvendinti savo svajones? Ar avarinis apšvietimas finale bus bent trumpam išjungtas? Įminti visas mįsles pasiseks tik atėjusiems į spektaklio premjerą, neabejingiems kamerinio teatro menui žiūrovams.
Realizuojant sumanymą – atvirą repeticiją „Teatralas“, Sigutis Jačėnas, jo žodžiais tariant, siekė, kad „žiūrovai nejučiom būtų, tarsi įvilioti į teatro “tinklus”, pagal Bernhardą – “teatro spąstus” ir nebeatskirtų kur menas, o kur gyvenimas.
Kovo 27 d. 18 val.(Tarptautinę teatro dieną) - intriguojanti „Teatralo“ premjera Vilniuje, „Meno forto“ salėje. (Bernardinų 8/8, įėjimas iš „Shakespeare“ viešbučio kiemo).
